Rozmarinais ir melisomis kvepianti virtuvė, dar ilgai skinami pomidoriukai, pipiriukai, plikoma arbata iš ant palangės augančių čiobrelių, raudonėlių, imbierų. Tai vaizdelis ne iš idealios moters virtuvės. Tokios kvapnios žolelės gali augti mūsų namuose.

Verta rasti vietos ir raudonėliams
Šie dekoratyvūs iki 50 cm aukščio užaugantys augalai yra ne tik puikus prieskonis, tinkantis mėsos, makaronų patiekalams, salotoms gardinti. Iš jų lapų galima užsiplikyti ir gardžiai kvepiančios, daug gydomųjų savybių turinčios arbatos. Namie raudonėlius labai paprasta auginti. Sėklas suberkite į purią derlingą žemę ir pastatykite ant pietinės palangės. Nepamirškite reguliariai laistyti.

Melisos – ir arbatai, ir mėsai
Iš melisų lapelių įprasta plikyti arbatą, tačiau šiuos daugiamečius, citrina kvepiančius augalus galima vartoti ir kaip prieskonį. Jų lapais skaninamos salotos, sriubos, mėsos, žuvies patiekalai. Namie auginamoms melisoms parinkite nuo skersvėjų apsaugotą vietą. Jos bijo šalčio. Mėgsta lengvą, bet trąšią, drėgną ir purią žemę. Sėklos sudygsta per keletą savaičių.

Kokia virtuvė be petražolių, svogūnų
Virtuvėje labai gražiai atrodo želiantys petražolių krūmeliai. Tuomet visada po ranka sveikos bei gardžios prieskoninės žolelės. Prieš sėjant petražoles, žemę reikia gerai sudrėkinti – greičiau sudygs. Augant daigeliams drėgmės taip pat neturi trūkti. Žiemą apgyvendinti ant palangės galima ir šaknines petražoles, auginamas darže. Prieš šalnas iškaskite jas iš lysvės ir persodinkite į vazonėlį. Keletą savaičių palaikykite lauke, kad prigytų, ir įneškite į kambarį.
Beje, petražolės gerai dygsta ir žiemą. Galima dar rudenį pasėti į vazonėlius. Geriausiai auga lapinės petražolės, kurių dedama į salotas, į plikomą arbatą. Petražolėmis pagardinama mėsa ir žuvis.
Svogūnai. Jų galima pasisėti arba, kitas plačiai žinomas būdas, pamerkti į vandenį, ir jie ims leisti laiškus. Žinoma, laiškų turėsime ir svogūnus pasodinę į žemę.

Verta auginti, nes nereiklūs
Lapiniai ridikėliai. Užauga maždaug per savaitę. Maistui paprastai vartojami rudai vyšninės spalvos jų lapeliai, tačiau galima valgyti ir šakneles.
Salotinės sultenės. Gerai ir greitai auga kambaryje ant palangės. Tinka maistui pagardinti. Dera su salotomis, riešutais.
Gražgarstės. Lapelių skonis šiek tiek kartokas. Jauni lapeliai įmaišomi į salotas, padažus, sūrių patiekalus.

Kvapieji šalavijai
Šalavijai nuo kitų prieskoninių augalų išsiskiria ypatingu skoniu ir itin maloniu aromatu. Ypač kvapnūs lapai ir žiedai, kurių galima dėti į mėsos, daržovių, varškės, žuvies patiekalus.

Nesunku užsiauginti imbierą
Prekybos centre nusipirkite šviežią imbiero šaknį ir pasodinkite į purią derlingą žemę. Šiam augalui reikia nemažo vazono – apie 20 cm aukščio. Jo dugne turėtų būti drenažo skylė. Drenažui tiks smulki skalda. Ją užberkite 2 cm smėlio sluoksniu, o ant jo suberkite dirvos mišinį. Imbiero šaknį sodinkite 2 cm gylyje ir paliekite. Auginkite jį ant šviesios rytinės arba vakarinės palangės, retkarčiais nupurkškite vandeniu ir po dviejų savaičių išlys dideli lapai, primenantys palmių lapus. Pabandykite jais paskaninti sriubas – gal patiks. Žiemą imbiero gausiai nelaistykite, o vasarą jam reikia daug vandens. Persodinkite šį vaistinį ir prieskoninį augalą kasmet. Gegužę, po visų šalnų, augintą kambaryje imbierą pasodinkite į lysvę. Tada rudenį tikrai galėsite išsikasti šviežią šio prieskonio šaknį. Lauke imbieras geriausiai auga purioje ir derlingoje žemėje saulėje arba pusiau pavėsyje. Jeigu sodinsite saulėtoje vietoje, nepamirškite dažnai laistyti – žemė turi būti drėgna.

Nereiklios pipirnės
Šios aitrokos, garstyčias primenančios žolės gerai auga žiemą, kai visai trumpa diena. Pipirnių lapeliais gardinamos sriubos, salotos, padažai, sumuštiniai. Jų sėklas sėkite tankiai į negilius vazonėlius ar plastikinius indelius su žemėmis. Arba daiginkite ant vandeniu sudrėkintos vatos, marlės. Į lėkštutę įklokite keletą kartų perlenktą marlę arba vatą. Gerai sudrėkinkite ir užberkite sėklas. Kol pipirnės sudygs, jas laikykite šiltai, indelius uždenkite polietileno plėvele arba stiklu. Ir žemė, ir vata visą laiką turi būti drėgna. Pirmieji daigeliai turėtų pasirodyti antrą dieną, o po 8–10 dienų jau galėsite skinti lapelius.

Mažieji pomidorai, aštrieji pipiriukai
Ant palangės lengviausia auginti mažaūgius vynuoginius ir vyšninius pomidorus. Jie maži, saldūs ir aromatingi. Prieš daiginimą pomidorų sėklas 10 min. palaikykite kalio permanganato tirpale, atskiestame vandeniu. Tada susukite jas į drėgną medvilninį skudurėlį. O kai pradės dygti, porą dienų palaikykite šaldytuve, kad užsigrūdintų. Sudygusias sėklas sėkite į 0,5 cm gylio vageles, jas užberkite kompostu ir pastatykite šiltoje vietoje. Pradėjus kaltis lapeliams, pomidorus perneškite į šiltą ir šviesią vietą. Kai daigai paaugs, persodinkite juos į auginti skirtą indą, pripildytą žemių mišinio, skirto daržovėms. Pomidorai mėgsta drėgmę, todėl būtina juos gausiai laistyti. Kai susiformuos trys kekės, nugnybkite pagrindinę stiebo viršūnę. Pomidorai gražiai augs ir nokins vaisius, jei patalpoje bus geras apšvietimas ir šilta.
Žinoma, yra ir paprastesnis būdas – balkone ar šiltnamyje augusį pomidorą pernešti į virtuvę.
Pipiriukas nuo palangės gali pagardinti troškinį arba mažytis jo gabaliukas – karštąjį šokoladą. Laistyti reikia saikingai, jis mėgsta supurentas žemes.

Įkurdinkite ant palangės rozmarinus, mirtas
Rozmarinus ant palangės verta auginti ne tik todėl, kad tai puikūs prieskoniai, tinkami įvairiems mėsos patiekalams, sriuboms gardinti, bet ir vaistas nuo įvairių negalavimų. Jų stiprus aromatas nustelbia ir visus nemalonius kvapus. Rozmarinus galima dauginti sėklomis, tačiau paprasčiau ir greičiau – auginiais. 3–4 cm ilgio šakneles pasodinkite į žemus indus ir uždenkite polietileno plėvele. Kai po mėnesio rozmarinų auginiai įsišaknys, juos persodinkite į vazonus. Rozmarinai geriau augs, jeigu trečdalis žemės bus durpės arba smėlis. Pastatykite vazonus saulėtoje, šviesioje vietoje, bet kuo toliau nuo radiatoriaus. Dažnai purkškite vandeniu. Kas mėnesį patręškite universaliomis, kambarinėms gėlėms skirtomis trąšomis. Vasarą rozmarinai puikiai jausis lauke ar balkone.
O štai tikroji mirta, nepaisant jos malonaus kvapo, dėl kartaus skonio nėra plačiai paplitusi. Daugiausia kaip prieskonis ji vartojama Viduržemio jūros regione. Vasarą abu šie augalai puikiai jausis sode arba balkone. Artėjant rudeniui juos būtina sunešti į vėsesnę verandą.
Dar tinka namuose auginti kilnųjį lauramedį, tikrąjį kardamoną, ciberžolę. Šių augalų dalys – lapai, sėklos, šakniastiebiai – tinka pagardinti bei aromatinti arbatas, padažus, salotas, sriubas, mėsą ir pan.