Atsipalaiduoti, gerai miegoti padeda kasdienės meditacijos

Ar šiais beprotiškos skubos laikais dar įmanoma būti ramiam ir… laimingam? Depresija, nerimas, išsekimas ar nemeilė ir pyktis ant viso pasaulio taip dažnai lydi mus kasdienybės kelionėje… Tačiau kai išeities, rodos, tikrai nėra, išminčiai siūlo išbandyti meditaciją – proto mankštą, padedančią atsiriboti nuo išorinių įvykių, atsipalaiduoti ir pajusti dvasinę pilnatvę.

Anot daugelio iš Rytų atkeliavusių sveikatos mokyklų (tokių kaip ajurveda, Tibeto ar kinų medicinos) atstovų, žmogus yra sveikas tik tuomet, kai jo kūnas, protas bei siela gyvuoja harmoningoje pusiausvyroje ir geba palaikyti darnų ryšį su aplinkiniu pasauliu. Vadinasi, vidinė pusiausvyra yra svarbiausia ilgo ir laimingo gyvenimo sąlyga. Kaip šito pasiekti? Visada minimas tinkamas maistas, fiziniai pratimai, doras gyvenimo būdas ir meditacija – praktika, kuri leidžia atsiriboti nuo aplinkos ir pasinerti į save. Meditacija – tai proto treniravimo būdas, kuris išlaisvina nuo įtempto mąstymo ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. O vėliau kasdien praktikuojant – ir pajusti darną su savimi bei pasauliu.

Rami dvasia neleidžia kūnui sirgti
Kad kūnas ir dvasia (arba psichika, jei taip priimtiniau) glaudžiai susiję ir nuolat veikia vienas kitą, sutinka ir daugelis medicinos ekspertų. Stresas mažina organizmo atsparumą, o rami dvasia apsaugo nuo ligų. Jeigu praradote gebėjimą džiaugtis, nuolat jaučiatės pavargusios, jei kenčiate nuo panikos priepuolių ar jūsų mintys dažniausiai būna neigiamos – tai ženklai, kad privalote išmokti atsipalaiduoti, pažvelgti į save tarsi iš šalies. Raskite per dieną keliolika minučių vien tik sau – išmėginkite meditaciją. Jos veiksmingumu netruksite įsitikinti. Tik reikia tai daryti kasdien – maždaug po 10–20 min. jums patogiausiu metu.

Paprasčiausias meditavimo būdas
* Atsisėskite sukryžiuotomis kojomis ir tiesia nugara, patogiai įsitaisykite (galite po sėdmenimis pasidėti pagalvėlę, atsisėsti ant kėdės ar kėdutės). Taip sėdint lėtėja kvėpavimas bei medžiagų apykaita, kūnu laisvai srūva įkvepiamas ir iškvepiamas oras.
* Jei nežinote, ar jūsų nugara tiesi – atsiremkite į sieną (taip pasitikrinsite).
! Ištiesintas stuburas – vienas svarbiausių dalykų medituojant, ir tai pabrėžia absoliučiai visi praktikuotojai.
* Ritmingai kvėpuokite krūtine ir pilvu – galvokite tik apie kvėpavimą. Tegu į galvą atėjusios mintys praplaukia lyg debesys dangumi. Akis laikykite užmerktas ar pusiau primerktas. Pajusite, kaip pamažu nusiraminate.
* Jei niekaip nepavyksta atsikratyti įkyrių minčių, įsivaizduokite degančią žvakę kaktoje ties antakių susibėgimo vieta (pasak Rytų filosofų, ten yra mūsų trečioji akis) ir ištęstai kartokite harmonizuojantį garsą „om“ – tai padės susikaupti.
Atsipalaiduoti pavyksta ne iš karto, tam reikia laiko, pastangų ir praktikos. Bet įvaldžiusios šią techniką suprasite, kad nėra geresnio streso malšinimo ir pusiausvyros atgavimo būdo. Įgysite daugiau energijos, kasdienės problemos neatrodys baisios ar neišsprendžiamos…

Meditacija su muzika
Jeigu aprašytu būdu medituoti jums sunkiai sekasi – atakuoja įkyrios mintys, vidus tarsi sproginėja nuo neišreikštų emocijų, jaučiate dar didesnę įtampą – į pagalbą pasitelkite muziką. Ši padeda mintis nukreipti tam tikra kryptimi ir veikia kaip katalizatorius: padeda atsikratyti susikaupusios įtampos ir atgauti išeikvotą energiją.
Jeigu medituojate su muzika, kūną galite laikyti meditacinėje pozicijoje – tada labiau tiks kokie nors ritualiniai garsai. Tačiau galima elgtis ir įsitaisyti kuo patogiau, tik svarbu, kad visi kūno raumenys būtų atsipalaidavę, nė vienas jų nejaustų įtampos ar spaudimo.
Gulint. Atsigulkite ant lovos ar kušetės tiesiai, galvą padėkite ant pagalvės, kojas laikykite šiek tiek pražergtas, rankas – atmestas į šalis („numirėlio“ poza). Savo svorį tarsi atiduokite žemei, atpalaiduokite kiekvieną kūno dalį. Jeigu kenčiate nugaros skausmus, po juosmeniu ir keliais pasidėkite po nedidelę pagalvėlę, po sprandu – susuktą rankšluostį.
Sėdint. Labai tiktų patogi supamoji kėdė, bet gerai bus ir fotelis ar krėslas. Svarbiausia, kad jis turėtų galvos ir rankų atramas. Po sprandu galite pasikišti susuktą rankšluostį, rankas patogiai padėkite ant ranktūrių, kojas laikykite pražergtas, kad raumenys nebūtų nė trupučio įsitempę. Prieš įsijungdama muziką mintimis perbėkite savo kūną – ar niekas neveržia ir nespaudžia.
Klausytis geriausia tyliame kambaryje, tačiau šiais laikais tyla – didelė prabanga. Todėl galite užsidėti ausines. Muzikai pasklidus, leiskite mintims laisvai tekėti, nė prie vienos ilgiau neapsistokite – panašiai kaip ir medituodamos. Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Jauskite, kaip oro srovė teka kvėpavimo takais, pasiekia diafragmą ir su iškvėpimu grįžta atgal.

Būti judesyje
Koncentravimasis į judesį taip pat gali būti viena meditacijos formų. Tiems, kuriems  per sunku stebėti savo mintis ir kvėpavimą, gali būti paprasčiau sutelkti dėmesį į judesį ir taip sustabdyti nepaliaujamą jų srautą. Taip besisukdami medituoja sufijai, dzenbudistai tam pasitelkia nusilenkimus, o labai lėtus judesius, siekdami  koncetracijos, pasitelkia kinų cigun arba taiči praktikuotojai. Ir nors jogos pratimai dažniau priskiriami prie fizinio kūno tobulinimo būdų, tam tikra prasme juos irgi galima pritaikyti meditacijai. Tereikia pasirinkti keletą paprastesnių pratimų (kaip juos daryti, galima sužinoti įsigijus vieną iš daugelio brošiūrų apie jogą), juos atlikti palengva, ritmingai kvėpuojant ir dėmesį sutelkti į daromą judesį.
Koncentruojantis į judesius mintys pamažu nurimsta ir pasiekiamas tas pats „meditacinis efektas“.
! Jau mokant sutelkti dėmesį, taip medituoti galima ir išeina tiesiog vaikščiojant, bėgant ristele ar važiuojant dviračiu – svarbu, kad tuo metu nepradėtumėte apie ką nors kryptingai galvoti.

Laimingiausios gyvenimo minutės
Nors meditacija – iš pažiūros gana paprasta ir investicijų nereikalaujanti praktika, kasdien ja užsiimančių ne tiek ir daug. Vienus atbaido „per sunki“ meditacijos poza (nors medituoti tikrai galima ir sėdint ant kėdės, ir gulint), kiti numoja ranka nepavykus suvaldyti minčių srauto arba medituojant apėmus dar didesnei įtampai nei iki tol. Tretiems trukdo tai, kad medituoti reikia kasdien, o tai pernelyg įpareigoja.
Vis dėlto tiek psichologai, tiek įvairių dvasinių praktikų mokytojai siūlo nenuleisti rankų ir išmėginti skirtingas meditacijos rūšis. Pavyzdžiui, jeigu jums nepavyko sutelkti dėmesio į kvėpavimą ar vaizdą, gali puikiai pavykti susikoncentruoti į garsą arba judesį.
! Medituojantys, mintis ir emocijas gebantys kontroliuoti žmonės būna kūrybingesni, labiau atsipalaidavę ir gyvenime jiems labiau sekasi.
Bet svarbiausia, anot psichologės Genovaitės Petronienės, kad „meditavimo minutės, nesvarbu, ar specialiai medituojant, ar savaime, dažniausiai yra laimingiausios gyvenimo minutės, tarsi grįžimas namo, kai nurimsta begalinis apmąstymų srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir bent sekundę iš tikrųjų pabūti dabartyje“…

Rasa Derenčienė