Moteriški rūpesčiai neaplenkia nė vienos…

Būna situacijų, požymių, kurie neramina, tačiau nėra pavojingi, bet yra ir tokių, į kuriuos dažnai numojame ranka, o nederėtų… Visada protingiausia apsilankyti pas gydytoją. Tačiau kai ką žinoti pravartu ir pačioms.

Kraujavimas ciklo viduryje
Jei kraujingų išskyrų pasirodo mėnesinių ciklo viduryje ir jos pasirodo reguliariai, tai greičiausiai bus ovuliacinis kraujavimas, kuomet plyšus folikului, į gimdos ertmę patenka šiek tiek kraujo. Dėl to labai nerimauti nereikėtų. Tačiau jeigu kraujo pasirodo bet kuriuo ciklo metu ir jis tai būna, tai ne ne – jau pavojaus signalas. Vadinamasis aciklinis kraujavimas (galintis įvykti bet kuriuo ciklo metu) iš lytinių organų – gali būti ir labai sunkių ligų, tarp jų ir gimdos ar jos kaklelio vėžio, požymis.

Gausesnis ir ilgesnės nei įprasta mėnesinės
Jei vargina gausios mėnesinės, kurios užsitęsia ilgiau, tarp jų pasitaiko „tepliojimų“ – „kalti“ gali būti gimdos polipai. Tai gimdos ertmę dengiančios gleivinės išaugos. Dažniausiai polipai  yra gerybinės kilmės. Priežastys, skatinančios jų augimą nėra visiškai aiškios. Manoma, kad svarbus vaidmuo tenka pastoviam moteriškų lytinių hormonų – estrogenų – pertekliui moters organizme. Gimdos polipai dažnesni moterims, sergančioms endometrioze, gimdos miomomis, kiaušidžių navikais. Patikimiausiai gimdos polipai diagnozuojami ultragarsu, o šalinami atliekant operacinę histeroskopiją.

Nusileidusi gimda
Jeigu vargina lytinių organų spaudimo, tempimo žemyn jausmas, maudimas pilvo apačioje, nugaros, strėnų skausmai, besikartojantis vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas –  greičiausia bus nusileidusi gimda. Kartais dėl to jaučiamas lyg koks “audinių maišas“ makštyje, kuris kliūva ir trukdo judėti, vaikščioti, sėdėti. Pasitaiko, kad gimda iškrenta pro makštį – tada tenka tiesiog rankomis ją įstatyti atgal.
Moters gimda bei gimdos kaklelis yra paslankūs bei elastingi organai. Dėl įvairių priežasčių jie gali imti keisti savo padėtį – pradėti slinkti žemyn. Dažniausiai gimda nusileidžia vyresnio amžiaus, daug kartų gimdžiusioms moterims, tačiau pasitaiko ir jaunesnėms bei negimdžiusioms. Gimdos slinkimą žemyn paprastai lemia kelios priežastys. Prisidėti gali ir tarpvietės raumenų silpnumas, nugaros smegenų ligos, diabetas, sunkus fizinis darbas, nutukimas, mažojo dubens organų navikai. Gimdos slinkimas žemyn nustatomas per ginekologinę apžiūrą.
Kol gimda dar nekrinta, nėra šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, moteris gali būti gydoma vandens procedūromis, kurios didina raumenų tonusą, rekomenduojami pilvo ir tarpvietės raumenis stiprinantys pratimai. Gali būti atliekamos makšties ir tarpvietės plastinės operacijos, kurios pakelia ir sutvirtina makšties sienas. Jeigu gimda ima kristi, padėti gali tik operacija. Vyresnio amžiaus moterims gimda pašalinama, jaunesnėms, kurios norėtų ją išsaugoti, atliekama lytinių organų padėties chirurginė korekcija.

Skausmas pilvo apačioje ir šone ciklo viduryje
Kai kurioms moterims pasitaiko kęsti ne tik menstruacijų, bet ir ovuliacijos skausmą. Toks paprastai ištinka ciklo viduryje,  prasideda šone, plinta į pilvo apačią ir netrunka ilgiau nei kelias valandas. Tačiau nustatyti, ar tikrai skausmas dėl ovuliacijos gali tik gydytojas. Jeigu  tokia diagnozė pasitvirtintų, pernelyg nerimauti nereikėtų – tai nėra kokių nors ligų požymis. Jeigu skausmas yra didelis ir kartojasi kas mėnesį,  galima tuo metu išgerti įprastų vaistų nuo skausmo.

„Deganti“ makštis ir baltos išskyros
Jeigu iš makšties pagausėjo balkšvų, gelsvų, kartais į varškę panašių išskyrų, kartu vargina makšties niežėjimas, peršulys ar deginimo jausmas, tai greičiausiai dėl kandidozės, populiariai dar vadinamos pienlige. Šią būklę sukelia baltasis balkšvagrybis (Candida albicans). Šis mikroorganizmas yra plačiai paplitęs aplinkoje, jo randama maiste, dirvožemyje ir netgi daugelio sveikų žmonių organzimuose.  Kartais dėl tam tikrų priežasčių grybelis pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Kandidozė gali ištikti vartojant plataus spektro antibiotikus, kai sunaikinama natūrali makšties bakterinė flora, dėl įvairių priežasčių susilpnėjus organizmo atsparumui. Pienligė – įvairaus amžiaus moterų liga, dažniausiai su ja pirmą kartą susiduriama per nėštumą.  Menopauzės laikotarpiu dėl hormonų pusiausvyros pokyčių taip pat gali rastis pienligė. Vertėtų atminti, kad neretai pienligė išsivysto ir dėl perdėtos higienos, kuomet lytiniai organai prausiami „stipriais“ antibakteriniais muilais (geriau naudoti intymios higienos priemones).
Pienligė gydoma vaistais nuo grybelio. Jie gali būti įvairių formų: makšties kremai, žvakutės, makšties tabletės ar geriamosios kapsulės. Gydymo trukmė  priklauso nuo ligos intensyvumo, gali trukti nuo vienkartinės dozės iki 6 mėnesių kurso.

Tikrinkitės ne rečiau kaip kartą per metus!
blokelis
Gydytojai primena, kad nesvarbu kokio mažiaus moteris bebūtų, jeigu ji gyvena aktyvų lytinį gyvenimą pasitikrinti pas ginekologą reikėtų kartą per metus. Net ir niekuo nesiskundžiant. Mat daugelis lytinių organų susirgimų iš pradžių neturi jokių požymių. Tik reguliariai tikrinantis galima užbėgti už akių ligai, aptikti ją ankstyvose stadijose, greitai koreaguoti beatsirandančius pakitimus.

Peršalote? Ko pirmiausia griebtis?
atskiras
Susirgus visada geriau pradėti gydytis nuo paprasčiausio ir mažiausiu šalutiniu poveikiu pasižyminčio būdo. Inhaliacijos – senas, patikimas ir ko ne visiems tinkamas pagalbos būdas.
Daugelis mūsų esame patyrusios – kai peršalus sausas kosulys drasko krūtinę, o gerklė atrodo kaip išplikyta, geriausias būdas iš karto palengvinti padėtį – pakvėpuoti karštais garais nuo vaistažolių nuoviro. Palengvėjimas kone visada garantuotas, o ir gydymosi priemonė, galima sakyti, visuomet po ranka.  Šiltas garas palankiai veikia kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą. Garuose esančios gydomosios medžiagos greitai įsisavinamos kraujo ir ima greičiau veikti. Inhaliacijos skystina gleives, palengvina atsikosėjimą.
Kuo geros vėsios inhaliacijos
Tačiau, pasak medikų, vėsaus smulkaus garo inhaliacijos gali būti dar veiksmingesnės, o ir jų panaudojimo galimybės platesnės. Priežastis  paprasta – vėsus garas giliau patenka į kvėpavimo takus, nes neišburkina gleivinės.Tačiau vėsias inhaliacijas atlikti galima tik turint inhaliatorių. Aparate vanduo suskaldomas ir išpurškiamas smulkiomis dalelėmis, todėl tolygiai pasiskirsto tiek viršutiniuose, tiek apatiniuose kvėpavimo takuose, papildomai drėkina jų sieneles, o garuose esančios vaistažolės ar vaistai geriau pasiskirsto ir yra geriau įsisavinami. Prasidėjus negalavimams vėsias inhaliacijas galima daryti 3–4 kartus per dieną. Jas tinka atlikti visiems, net kūdikiams.
Kodėl reikėtų plautis nosį
Dažnai sloguojantiems gydytojai pataria įprasti išsiplauti nosį. Geriausia tai daryti vakarais naudojant jūros vandens aerozolius arba inhaliatorius, turinčius nosies plovimo funkciją. Įvairioms bakterijoms ir virusams tada daug sunkiau  įsitvirtinti kvėpavimo takų gleivinėje bei sukelti ligą.
Padeda nuolatiniams sirgaliams
Inhaliacijos tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems, ypač rekomenduojamos dažnai sergantiems peršalimo ir virusinėmis ligomis, lėtiniais kvėpavimo takų uždegimais, alerginėmis ligomis (bronchų astma, alergine sloga). Jas pravartu derinti su gydymu vaistažolių arbatomis, masažu, kitomis fizioterapinėmis priemonėmis. Tai ypač padeda nuolatiniams sirgaliams.
Rasa Derenčienė