Ilgais rudens ir žiemos vakarais gliaudyti riešutus – labai smagus užsiėmimas. Be to, tai maistingas ir sveikas užkandis. Tad verta užsiauginti lazdyną arba graikinį riešutmedį savo sode.

Maistingi lazdynų riešutai – po ketverių metų
Lazdyno riešutuose yra daug baltymų, B ir E vitaminų, mineralinių medžiagų – kalcio, fosforo, magnio, kalio. O branduolį sudaro net 60–80 proc. vertingo aliejaus. Lazdyno riešutai stiprina žarnyną, skatina lytinį bei protinį aktyvumą. Jų galima prisirinkti miške arba nusipirkti, tačiau nuraškyti nuo savo medžiai – daug skanesni. Lazdynas gali augti apie 90 metų, o pirmojo derliaus sulauksite praėjus keturiems penkiems metams po pasodinimo.

Renkamės rūšį
Jeigu nusprendėte auginti lazdyną, geriau nusipirkite kultūrinės veislės medelį. Jis derės kelis kartus gausiau negu miške augantis lazdynas, užaugins stambesnius riešutus. Kokią rūšį rinktis?
•    Didieji lazdynai. Tai stambūs iki 10 m aukščio užaugantys krūmai. Lapai apvalūs, dvigubai dantytais pakraščiais. Riešutukai auga kekėse net po šešis, o kartais ir po dvylika. O raudonlapiai didieji lazdynai išsiskiria tamsiai purpuriniais lapais ir rausvais kevalais. Šalčiui didieji lazdynai atsparūs.
•    Turkiniai lazdynai. Jie užauga net iki 20 m aukščio. Pasipuošia  tamsiai žaliais lapais, kurie pavasarį labai anksti išsprogsta ir ilgai žaliuoja. Riešutus gaubia tankiai karpytas sijonėlis aštriais dantukais. Šios rūšies lazdynai auga greitai, pakenčia pavėsį ir sausrą, atsparūs šalčiui. Populiariausia turkinių lazdynų veislė – “Atropurpurea”.
•    Mandžiūriniai lazdynai. Užaugę siekia 4–5 m aukščio. Rudenį lapai nusidažo ryškiai oranžine arba auksine spalva. Pailgi riešutai kekėse sutelkti po tris keturis. Nuo kitų rūšių skiriasi labai kietu kevalu. Mandžiūriniai lazdynai gerai auga paunksmėje ir gausiai dera, bet reiklūs drėgmei.
•    Halės milžinai. Šios rūšies lazdyno riešutų krūmas greitai auga, šakotas, platus. Halės milžinai gerai ištveria šalčius, yra atsparūs ligoms ir kenkėjams, dirvai nereiklūs. Gausiai dera ir užaugina stambius, apie 4 g sveriančius riešutus.

Išaugs iš riešuto
Lazdynus rekomenduojama sodinti rudenį, spalio mėnesį. Jie dauginami sėklomis – į žemę galima įkišti riešutą su kevalu arba išlukštentą, prieš tai parą pamirkius kalio permanganato tirpale. Taip pat lazdynai dauginami šakninėmis ataugomis. Reikia nukirsti šonines lazdyno ataugas su šaknelėmis ir jas pasodinti. Taip pasodinti medeliai pradeda metais ar dviem anksčiau derėti negu auginami iš sėklų.
Jeigu sodinate ne vieną lazdyną, tarp medelių palikite 3–4 m atstumą.

Kokią dirvą ir vietą mėgsta
Labiausia lazdynams patinka juodžemio ar priemolio dirvos su daug organinių medžiagų, drėgnos, bet nešlapios. Sunkesnę dirvą reikėtų sumaišyti su smėliu ir durpėmis. Smėlyje lazdynai labai prastai auga ir beveik nedera. Geriausiai šie krūmai auga ir gausiai dera šiltoje, gerai saulės apšviestoje vietoje.

Nereiklūs, bet dėmesio reikia
Daug laiko lazdynų priežiūrai skirti nebūtina. Tačiau norint sulaukti gausaus derliaus ir džiaugtis gražiu krūmu, jį kasmet reikėtų patręšti mineralinėmis trąšomis (200 g superfosfato ir 50 g kalio druskos), o kas du metus – organinėmis trąšomis (20 kg komposto). Vasarą aplink krūmą reikia negiliai supurenti žemę ir mulčiuoti nupjauta žole. Kad lazdynas pernelyg nesutankėtų, jį kas penkerius metus pavasarį genėkite – išpjaukite senas šakas, suformuokite V formos krūmą ir palikite tik 4–5 derančias šakas.

Kodėl verta auginti  graikinį riešutmedį?
Aukštas, stambus, tankią lają suformuojantis riešutmedis, užaugęs sode vasarą teiks pavėsį, o rudenį užderės riešutais. Jie labai naudingi žmogaus organizmui dėl didelio aminorūgščių kiekio ir vitamino C, kurio 100 g riešutų yra aštuonis kartus daugiau negu tame pačiame kiekyje juodųjų serbentų. Graikiniai riešutai turi elago rūgšties – vėžinių ląstelių augimą slopinančio antioksidanto. Tad kremtant juos galima apsisaugoti nuo vėžinių susirgimų. Be to, valgant graikinius riešutus, žymiai sumažėja blogojo cholesterolio kiekis, pagerėja širdies ir smegenų darbas. Juos rekomenduoja valgyti inkstų ir skrandžio darbui pagerinti, kai padidėjęs arba sumažėjęs rūgštingumas. Riešutmedį naudinga auginti ir dėl lapų, skleidžiančių specifinį aromatą, kuris atbaido uodus. Tad ne bėda, jeigu riešutmedis ir nepradžiugins dideliu derliumi.

Sodinkite tris keturis medelius
Sėti geriausiai šviežiai surinktus riešutus, tačiau išdygs ir riešutas iš parduotuvės. Į vazoną 8–10 cm gylyje jį reikėtų įkišti spalio lapkričio mėnesį. Tuomet daigai pasirodys gegužės mėnesį. Tada bus galima pasodinti lauke. Tačiau geriausiai prigyja skiepyti veisliniai sodinukai. O didelio derliaus sulauksite, jeigu pasisodinsite tris keturis medelius. Mat gausiai riešutmedžiai dera tik esant kryžmadulkai.
Derėti riešutmedžiai pradeda apie dešimtus metais ir vaisių būna kasmet rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Mėgstamiausia vieta ir dirva
Riešutmedžiui parinkite saulėtą ir šiltą vietą. Pirmaisiais metais medelis augs gana lėtai, vėliau sparčiau ir trečiais metais jau bus apie 2 m aukščio. Jiems geriausiai tinka derlinga, neužmirkstanti dirva. Vienam medeliui iškaskite beveik metro pločio ir 60–70 cm gylio duobę. Jos dugną priberkite skaldos, plytų, statybinių duženų. Taip geriau augs šoninės šaknys – maitintojos. Ant primesto balasto užpilkite perpuvusio mėšlo. Arba pagerinkite žemę trimis keturiais kibirais komposto. Riešutmedžius sodinkite kas 8 metrus. Tarp medelių eilių palikite 10 m pločio tarpą.

Kad nenukentėtų nuo šalnų ir vėjų
Didžiausių nemalonumų žvarbus oras ir šalčiai pridaro lygioje vietoje augantiems medžiams. Atlydžių metu riešutmedžių žievė prie šaknies kaklelio įmirksta, o staigiai užšalus ledu virtęs vanduo ją plėšo, todėl dažnai atsiveria žaizdos. Šios bėdos išvengsite, jeigu medelį pasodinsite vakariniame arba rytiniame kalvos šlaite. Mat čia po sniego danga atsiradęs polaidžio vanduo nuteka žemyn.

Mėgsta dėmesį ir priežiūrą
Norint, kad riešutmedis džiugintų tankia lapija ir skaniais bei maistingais riešutais, nuo pat pirmųjų metų ir kasmet jį reikės genėti. Graikiniai riešutmedžiai genimi vos lapams išsiskleidus. Genėti pavasarį, net ir sodinimo metu, negalima – kaip ir vynuogės, jie “ašaroja”.
Medis gerai augs, subrandins tvirtus kevalus, jeigu jam netruks kalcio ir magnio. Tad kelis kartus per metus riešutmedį patręškite dolomitu. Be to, pirmaisiais metais riešutmedžius reikėtų laistyti, pomedžius mulčiuoti.

Saugokite jaunų medelių šakneles
Jaunus riešutmedžius galima persodinti, tačiau reikia saugoti jų šaknis. Mat jos labai trapios. Jei iškasant šaknys nutraukiamos, riešutmedžiai neprigyja.