Mitai apie treniruotes ir savijautą
Reklamos mums siūlo vis naujesnius treniruoklius, sporto klubuose – patobulintas ar anksčiau negirdėtas treniruotės, bet… sporto mitai išlieka tie patys! Tad kas yra kas, ir kodėl vis tik verta apsilankyti sporto klube…

Mitas Nr. 1: treniruočių planas, sudarytas sporto klubo instruktoriaus, padėjo sulieknėti draugei – vadinasi, tas pats planas padės ir jums.
Kiekvienos organizmas skirtingas. Tad kas efektyviai padėjo draugei, jums gali netikti. Prisilaikykite tik specialistų asmeniškai jums duotų patarimų. Idealiu atveju prieš treniruojantis vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir tik po to galima sudaryti su treneriu ir sporto klubo instruktoriumi treniruočių planą.

Mitas Nr. 2: jei po treniruotės jaučiate didelį nuovargį, vadinasi, treniravotės kaip reikiant ir taisyklingai.
Nuovargis po treniruotės – persitempimo ženklas. Sportuojant klube nesistenkite savęs išsekinti. Po geros treniruotės turėtumėte jaustis kupina jėgų ir energijos. Nes raumenims persitempimas tiek pat „naudingas“, kiek persivalgymas skrandžiui. Geriausia užbaigti treniruotę jaučiant, kad galėtumėte dar kiek pasportuoti.

Mitas Nr. 3: sportuojant su svarmenimis ir naudojant jėgos treniruoklius, galima per daug ištreniruoti raumenis ir taip sugadinti figūrą, kad ji taps vyriška.
Moters organizmas, skirtingai nei vyro, sukurtas taip, kad ištreniruoti jos reljefinius stambius raumenis labai sunku. Užsiimantys kultūrizmu kasdien daug treniruojasi su sunkiais svarmenimis, laikosi specialios dietos ir vartoja maisto papildus, todėl daugumai paprastų moterų kultūristų figūros negresia.

Mitas nr. 5: kuo sunkesnė treniruotė – tuo geriau.
Kuo sunkesnė treniruotė – tuo dažnesnis pulsas. O labai apkrovus organizmą iškyla pavojus: neužtenka deguonies, pakyla kraujospūdis. Be to, jei dažnai tai atsitinka, galima fiziškai išsekti.

Mitas nr. 6: veiksmingos tik vieno intensyvumo treniruotės.
Treniruotė negali būti visada to paties intensyvumo – juk būna dienų, kai lengvi pratimai atrodo vos įveikiami, o kitąkart dėl trykštančios energijos net ir pačius sunkiausius įveikiame be didelių pastangų. Tad treniruotės „sunkimas“ priklauso nuo mūsų pačių fizinės ir emocinės būklės.

Mitas nr. 7: kuo treniruotė ilgesnė – tuo geriau.
Pradedant treniruotis galima kartais ir pervargsti: ilgai trunkanti fizinė veikla išsekina, ir organizmui prireikia daugiau laiko atsigauti. Treniruotės trukmę būtinai rinkitės pagal savo jėgas – paprastai ji trunka valandą.

Mitas nr. 8: atliekant tuos pačius pratimus išliksite geros formos.
Sportuojant ir atliekant tik vieno stiliaus treniruotes paprastai kūnas pripranta prie tam tikro krūvio ir jis daugiau netobulėja. Tiesa, iš pradžių pastebima sparti pažangą, bet vėliau rezultatai nebekinta – taip yra todėl, kad ištvermė nebestiprinama, o raumenys nebegauna daugiau jėgos.

Mitas nr. 9: prie specialių pilvo presų treniruoklių darėte daugybę atsilenkimų, bet nepasiekėte trokštamų rezultatų – vadinasi reikia daryti daug pilvo preso pratimų!
Dažniausiai pilvo presui užtenka 15 min. darbo, tai tai turi būti bent keli jo skirtingiems raumenims skirti pratimai – tuomet ir  pamatysite reikiamus rezultatus.

Mitas nr. 10: pilvo preso pratimus reikia salėje daryti kasdien.
Pilvo presas neturi būti treniruojamas kasdien t.y. dažniau nei bet kuris kitas raumuo. Nes ir pilvo raumenims reikia laiko atsistatyti, augti. Pilvo presą sporto klube rekomenduojama treniruoti tris-du kartus į savaitę, po pagrindinių jėgos treniruočių.
Mitas nr. 11: atsilenkimai yra geriausias pilvo preso pratimas.
Tai netiesa, nes yra daug kitų pilvo raumenims stiprinti ir formuoti skirtų pratimų, ir jie atliekami tiesiog stovint arba sėdint ant kilimėlio, o rezultatai irgi būna nepakartojami…
Mitas Nr. 12: asmeninis treneris klube – pinigų švaistymas, nes apie visus pratimus įmanoma rasti informacijos knygose, internete ar žurnaluose…
Toks bandymas sutaupyti pinigėlių gali neretai atsigręžia prieš jus pačią, nes ir po pusės metų klubo lankymo galite nepajusti trokštamų rezultatų. Teisa, visai nebūtina naudotis asmeninio trenerio paslaugomis kiekvieno apsilankymo metu. Pakaks, jei instruktorius sudarys jums individualią programą, stebės jus pirmąsias dienas, pamokys, kaip taisyklingai naudotis treniruokliais. Į trenerį vėl galite kreiptis tik pajutusi, kad jums reikia pakeisti krūvį ar norisi dirbti pagal naują pratimų kompleksą.
Mitas Nr. 13: kuo silpnesnis fizinis pasirengimas, tuo daugiau laiko jam prireiks pasiekti pastebimų teigiamų rezultatų sporto klube.
Ne visai taip. Menko fizinio pasirengimo žmogus, pradėjęs sportuoti, žymiai greičiau padaro progresą nei tas, kuris treniruojasi jau metų metus. Be to, pirmuosius nereikalingus kilogramus numesti lengviausia. O jau išvystytiems raumenims reikia didesnės apkrovos, tad paskutiniai nereikalingi kilogramai nyksta lėčiausiai…

Tarkite nervingumui SUDIE

Jeigu jaučiatės persitempusi, pervargusi, persidirbusi…

Panika, pyktis, baimė, agresija, dirglumas – tokių emocijų patiriame kasdien. Jos veikia ne tik „sveiką protą“, bet ir bendrą kūno savijautą. Kokie simptomai rodo, kad verta suklusti?

Darbingumas – savijautos rodiklis
Mūsų darbingumas nuolat svyruoja net ir paros metu. Tačiau jeigu jis, lyginant su jums įprastu, tampa sumažėjęs ilgesnį laiką – toks bendras savijautos pablogėjimas vadinamas nuovargiu, kuris paprastai apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia – centrinę nervų sistemą. Tuomet blogėja dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, atsiranda vangumas, raumenų maudimas, mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas ir greitis.
Mokslininkai pastebėjo, kad kuo geriau žmonės gyvena, tuo labiau jie linkę į psichinės savijautos sutrikimus. Ypač tai gresia aktyviausiems, ambicingiausiems. Ir labiausiai neramina faktas, kad mes nenorime pažinti ir pripažinti nervinių sutrikimų simptomų, vadindami juos trumpalaikiu pavargimu, įgimtu drovumu, visuomenės įpročiais ir kitais dalykais… Tuo tarpu, anot specialistų, labai daug šio laikmečio žmonių kenčia nuo persitempimo sukeltos silpnesnės ar stipresnės neurozės (neurastenijos): juk tikriausiai ne kartą ir jūs patyrėte jaudulį be aiškių priežasčių, ilgai nepaliekančią įtampą, fizinį silpnumą, sugniužimo pojūtį?
Tokia nervinga savijauta pasireiškia padažnėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu, apetito sutrikimu, padidėjusiu dirglumu, skausminga reakcija į garsą, šviesą, juoką.
Ypač dažnai potencialiomis neurastenikėmis tampa išsikėlusios per didelius tikslus, kurių nepasiekia. Situacija pablogėja ir tuomet, kai padidėja atsakomybė, tarkim, pereinama į kitas pareigas. Kartais perdėm nervinga savijauta atsiranda nuo protinio persitempimo, ilgalaikio neišsimiegojimo.
! Jaučiate netikėtą nuoskaudą, pyktį, būnate sudirgusi, skauda galvą, kankina nemiga, bijote bet kokios nesėkmės – jūs jau rizikos grupėje!

Įkvėpkite… laimės
Įveikti nervingumą padės:
* sureguliuotas miego režimas (itin svarbu);
* kvapai, t.y. aromaterapija. Pavyzdžiui, išsimaudykite šiltoje vonioje su šlakeliu pieno ir rožių, kvapiųjų kanangų, santalo ar rozmarino eterinių aliejų lašais.
* kūną ir protą puikiai nuramina, savijautą atstato, nuotaiką pagerina pelargonijų, mandarino, mėtos kvapai – pripildykite jais namus… Tiks sudžiovintų žolių maišeliai, kuriais galite apkabinėti miegamojo sienas. Arba įsigykite indiškas aromatų lempas (jei nesate prie jų pripratusi, pratinkitės pamažėle…).
* nuo negerų emocijų išvaduos gydomasis putino uogų antpilas: sutrinkite 5 valg. šaukštus putino uogų ir melisos šakelę, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 4 val. Nusunkte ir gautą nuovirą gerkite 4-6 kartus per dieną prieš valgį.

Jei užpuola panika
Užsitęsusį nervingumą dažnai tarsi pratęsia užpuolanti paniška būsena ar isterija. O panikos atakas lydi fiziologinės reakcijos: ima stipriai plakti širdis, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, skauda už krūtinkaulio, gali trūkti oro. Tuomet žmogui ima atrodyti, kad tuoj mirs, neteks sąmonės, atsidurs gėdingoje padėtyje ir pan. O kadangi toks priepuolis neretai ištinka viešoje vietoje, pradedama bijo išeiti iš namų, važiuoti viešuoju transportu, lankytis parduotuvėse ir kitose vietose…
Ištikus tokiam priepuoliui iškart išgerkite raminamųjų vaistų ir lėtai skaičiuokite lyginius skaičius pradedant nuo 500. Skaičiuodama į taktą kvėpuokite – tai nusiramins, normalizuos kvėpavimą ir širdies ritmą.
Jei tokia savijauta ilgai neapleidžia, specialistai rekomenduoja jogos užsiėmimus, kurių metu išmokstama atsipalaidavimo metodikų. Taip pat tinka kvėpavimo gimnastika, padeda autogeninės treniruotės.

Ką pataria liaudies išmintis
Namuose isterišką savijautą labai gerai išsklaido pušų ekstrakto ir jūros druskos vonios.
Efektyvus ir taškinis delnų masažas: vadinamoji „isterijos“ zona – vidinis plaštakos paviršius mažylio pirštelio pusėje ( į ją įeina visos raukšlelės, susidarančios sulenkus delną). Masažuodama šią vietelę iškart atgausite nervinę pusiausvyrą, atstatysite miego kokybę, pagerinsite atmintį.
Nervingumo, persitempimo, pervargimo atsikratyti padės 2-3 kartus per dieną vartojamas bičių pienelis, kurio pusę arbatinio šaukštelio reikia sumaišysi su trupučiu medaus – taip „gydytis“ reikia 3-4 savaites, po pertraukos kursą galite kartoti.
Padeda ir muzikos terapija, kurios tinkamas melodijas parenka specialistai. Nustatyta, jog malonios, muzikos sukeltos emocijos pakelia galvos smegenų kamieno tonusą, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimą, kraujotaką, padeda koncentruoti dėmesį, tonizuoja centrinę nervų sistemą.

MATTON