Pasaulyje yra net 28 ligos, nuo kurių veiksmingiausiai saugo skiepai. Tačiau gydytojai su bauguliu stebi, kaip žmonės vis dažniau tam priešinasi patys ir neleidžia skiepyti vaikų. Tai gali grėsti jau užmirštų infekcijų protrūkiais. Tačiau ne tik jos kelia grėsmę sveikatai…

Žmonija nuėjo sunkų ir sudėtingą kelią, kol išrado gana paprastą ir patikimą būdą apsisaugoti nuo mirtį nešančių ligų – skiepus. Įveikiami tapo raupai (šiuo metu pasaulyje visiškai likviduoti), difterija, stabligė, poliomielitas ir t. t., nuo kurių anksčiau žmonės mirdavo arba tapdavo luoši visam gyvenimui. Šiandien kuriama vakcina nuo AIDS, pradėta skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), sukeliančio gimdos kaklelio vėžį. Pasak gydytojų, vakcinavimas – geras ir patikimas būdas apsisaugoti nuo sunkių ligų, tik gaila, kad per mažai žmonių juo naudojasi.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras neseniai išplatino pranešimą, kad nuo 2009 metų Lietuvoje stebimas žymus visų pozicijų skiepijimo apimčių mažėjimas. Dėl to daugėja infekcijoms imlių žmonių ir gali kilti infekcinių ligų protrūkių.

Poliomielito grėsmė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad šiais metais Pietų Izraelį pasiekė  poliomielito virusas, kuris čia pateko iš Pakistano. Tos pačios padermės virusas pernai gruodį buvo rastas nuotekose Kaire (Egiptas). PSO įspėja, kad poliomielitą sukeliantis virusas iš Izraelio gali plisti ir į kitas šalis. Ir nors nuo 2002 m. Lietuva, kaip ir visos ES šalys, yra paskelbta laisva nuo poliomielito šalimi (tai reiškia, kad neužfiksuotas nė vienas susirgimo poliomielitu atvejis), šis virusas esant didžiulei žmonių migracijai gali pasiekti ir mus. 2012 metais Lietuvoje fiksuotas keliais procentais mažesnis vaikų iki vienerių metų skiepijimas nuo šios ligos. Priminsime, kad poliomielitas – ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti nugaros smegenis ir sukelianti raumenų paralyžių. Ja persirgus raumenų funkcijos paveikiamos negrįžtamai, žmogus visam gyvenimui lieka luošas. Lietuvoje nuo poliomielito vaikai skiepijami nuo 1957 metų, todėl daugelis dabartinių suaugusiųjų apsaugoti nuo jos imunitetu (jis susidaro visam gyvenimui). Tačiau kūdikiams ja susirgti vėl kyla grėsmė.

Tymų protrūkis gali kartotis
Gegužės mėnesį Vilniuje fiksuotas tymų protrūkis. Šia liga sirgo 34 žmonės. Pasak gydytojų, tymai, palyginti su visomis vakcinomis kontroliuojamomis ligomis, buvo ir iki šiol išlieka viena dažnesnių mirties priežasčių. Tai greitai oro lašiniu būdu plintanti ūminė infekcija, kuria susirgus prasideda kvėpavimo takų, akių junginės uždegimas, išberiama oda ir gleivinės. Liga pavojinga dėl sunkių komplikacijų, pirmiausia plaučių ir smegenų uždegimų. Tymais vis dar labai dažnai sergama šalyse, kuriose skiepijimų apimtys nepakankamos – Pakistane, Indonezijoje, Indijoje. Tačiau ligos protrūkių būna ir išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Švedija ar Didžioji Britanija. Buvusį mūsų šalyje medikai irgi sieja su mažėjančiu vaikų skiepijimu. Lietuvoje nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Suaugusiesiems, neskiepytiems nuo tymų ir šia liga nesirgusiems, rekomenduojama pasiskiepyti (imunitetas susidaro visam gyvenimui). Ypač svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį.

Sukėlėjai, kurie visada šalia mūsų
Tačiau ne tik primirštos ir beveik likviduotomis laikytos infekcijos vėl kelia grėsmę. Esama sukėlėjų, kurie visada šalia mūsų, ir apsiginti nuo jų geriausia – vakcinomis.

Erkinis encefalitas gali lemti luošumą
Dauguma turbūt jau įsitikino, kad šiais metais erkės buvo ir tebėra kaip niekad aktyvios. Šių voragyvių aktyvumo sezonas toli gražu dar nesibaigė, savo aukų jos ieškos maždaug iki lapkričio mėnesio, t. y. pirmųjų stipresnių šalnų. Kaip žinoma, jos gali būti labai pavojingo erkinio encefalito viruso nešiotojos. Tai viena sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Šia liga susirgus gydymo nėra, malšinami tik simptomai.
O veiksmingiausias būdas nesusirgti – skiepai. Jais galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų vaikus ir, žinoma, visus suaugusiuosius. Galima skiepytis įprasta (po trijų mėnesių ir po metų) arba pagreitinta (po 14 dienų ir po penkių mėnesių; galimos ir kitokios schemos) vakcinomis. Imunitetas susidaro trejiems metams, vėliau rekomenduojamos palaikomosios vakcinacijos (kas treji metai).
Ir nors tarp erkių encefalito viruso nešiotojų nustatoma tik apie 8 proc., ar verta rizikuoti, spręskite pačios. Ypač derėtų pagalvoti sodus ir sodybas pamiškėse turintiems ir dažnai ten besilankantiems žmonėms. Nustatyta, kad daugiau kaip 95 proc. vakcinuotų žmonių nuo šios ligos įgyja visišką apsauginį imunitetą.

Gripas siaučia kasmet
Sergančiųjų gripu Lietuvoje padaugėja sausio–vasario mėnesiais. Kasmet juo suserga 5–10 proc. žmonių. Gripas pavojingiausias dėl savo sukeliamų komplikacijų: plaučių, širdies raumens uždegimų, meningito, encefalito, taip pat lėtinių ligų paūmėjimo.
PSO ir Europos ligų prevencijos bei kontrolės centras ragina nuo gripo pasiskiepyti kuo daugiau žmonių. Ypač tikslinga tai padaryti 65-erių ir vyresniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių bei inkstų ligomis, taip pat moterims, kurios gripo sezono metu bus nėščios 3–9 mėnesį, gydymo, globos ir slaugos įstaigų darbuotojams, kūdikių iki šešių mėnesių tėvams ir artimiesiems.
Pasiskiepijus imunitetas nuo viruso susidaro po 2–3 savaičių vieneriems metams. Suaugusieji skiepijami vieną kartą.