Neverta parduotuvėse ieškoti lietuviškų džiovintų vaisių, daržovių ar riešutų – mūsų bendrovės jų negamina. O atvežtiniai, žinoma, apdoroti maisto priedais – kad išsaugotų spalvą, nepelytų. Tačiau – kam mums tų cheminių medžiagų reikia?..

Džiovintus vaisius valgome atvežtus iš Turkijos, Kinijos, Irano, Egipto, Azerbaidžano, Uzbekistano ar kitų šalių. Ir nors šios gėrybės, kaip teigiama, džiovinamos moderniais būdais, leidžiančiais išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų (pavyzdžiui, šalčiu ir garais vakuuminėje kameroje), vistiek yra apdorojamos cheminiais priedais. Prieš džiovinimą – sieros junginiais, kad išsaugotų spalvą, po džiovinimo – konservantais, kad nepelytų. Kartais naudojama ir kitų priedų. Jie, beje, nepasišalina vaisius plaunant vandeniu, plikant ar mirkant.
Pasak mitybos specialistų, visų medžiagų baimintis nereikėtų, bet kam mums jų reikia?.. Žinoma, lietuviškų džiovintų obuoliukų ar kriaušių galima nusipirkti ir turguje, „pas bobutes“. Bet vėlgi – kyla abejonių, ar švariai jos ruoštos… Išvada – geriau imti ir prisidžiovinti šių gėrybių pačioms.

Patogus saugojimo būdas
Džiovinimas – vienas seniausių konservavimo būdų. Džiovinant iš jų pašalinama didžioji dalis vandens, o terpėje, kurioje jo nėra, negali daugintis bakterijos. Džiovintus vaisius ar daržoves galima laikyti ilgiau  – negenda. Jiems saugoti užtenka drobinio maišelio, dėžutės ar stiklainio ir vietos virtuvės spintelėje. Džiovinti vaisiai puikiai gelbėja užsinorėjus „ko nors skanaus“, yra puikus kepinių ir gėrimų pagardas.

Džiovintuose daug ląstelienos, mineralininių medžiagų
Pasak specialistų, džiovinti vaisiai, palyginti su šviežiais, turi ir pranašumų, ir trūkumų. Pirmiausia jie yra netekę vandens, kuris, beje, sudaro apie 80–90 proc. viso šviežiųjų svorio. Kai kurių vitaminų dėl to gali būti mažiau. Užtai išlikę daugybė mineralinių medžiagų ir ląstelienos, kurių koncentracija yra gerokai didesnė nei ką tik nuskintuose vaisiuose. Pirmiausia čia minėtinas širdies darbui labai reikalingas kalis bei kraujodarai būtina geležis. Antai 100 g džiovintų abrikosų kalio yra du trečdaliai dienos normos, o geležies – pusė. Džiovinti vaisiai gana kaloringi, nes turi gerokai daugiau natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės. Šie angliavandeniai greitai patenka į kraują ir suteikia „skubios“ energijos pavargus ar po fizinio krūvio. Vis dėlto  besirūpinančioms kūno linijomis reikėtų jų valgyti saikingai. Antai 100 g džiovintų slyvų energinė vertė siekia apie 280 kcal, o džiovintų bananų – net 360 kcal.
Gydytojai įspėja, kad turintiems jautrų skrandį džiovinti vaisiai gali būti sunkokai virškinami. Jų užvalgius reikėtų užgerti dideliu vandens kiekiu.

Kaip džiovinti namuoses
Džiovinti reikia nuo saulės apsaugotoje vietoje – antraip sumažėja vandenyje tirpių vitaminų, suyra fermentai ir biologiškai veiklios medžiagos. Sodo ir miško gėrybės tradiciškai būdavo džiovinamos krosnyse, o miesto šeimininkės tai darydavo viryklių orkaitėse.
•    Dabar parduotuvėse randasi modernių elektrinių vaisių bei daržovių džiovyklių. Jos tinka nedideliems kiekiams. Verta žinoti, kad 1 l talpos stiklainiui džiovintų obuolių paruošti reikia apie 4 kg žalių. Tokį kiekį geriau tradiciškai ruošti orkaitėje.
•    Riekelėmis supjaustytus obuolius, kriaušes geriausia džiovinti paskleistus skardoje ant kepimo popieriaus 60-70 °C temperatūros truputį pravertoje orkaitėje. Kas 2 val. orkaitę reikėtų išjungti, vaisius pamaišyti ir vėl įjungti. Jie visiškai išdžiūsta maždaug per 3–4 dienas.
•    Slyvas, abrikosus džiovinti reikėtų iš pradžių 50 °C, tolydžio didinant iki 70 °C temperatūros orkaitėje, žiūrėti, kad nepradėtų kepti.
•    Džiovinant grybus temperatūra palengva keliama nuo 40 iki 60 °C. Nepasiduokite pagundai įjungti ją aukštesnę – apdegę grybai maistui nėra tinkami, nes verdant nuoviras apkarsta.
Verta atminti ir tai, kad bet kokių gėrybių džiovinimas orkaitėje – nepigus. Elektros sąnaudos tai darant 3–4 dienas yra tikrai nemažos.

Maistas, vaistas, prieskonis
Obuoliai ir kriaušės. Įprasčiausi ir geriausiai mums pažįstami džiovinti vaisiai. Juose nemažai vitaminų C ir E (kriaušėse pastarojo šiek tiek mažiau), mineralų kalio, magnio, šiek tiek jodo. Išlikę pektinai padeda iš organizmo šalinti nuodingas medžiagas ir sunkiuosius metalus, ląsteliena – normalizuoti žarnyno veiklą.
Slyvos. Dar vienas „tautinis“ džiovintas vaisius, nuo seno žinomas kaip nepakeičiamas vaistas užkietėjus viduriams. Kalio ir geležies jose – apie trečdalis dienos normos, vitamino C – dešimtadalis (100 g). Išsiskiria vitamino A kiekiu (100 g – penktadalis dienos normos).
Morkos. Tai viena dažniau džiovinamų leituviškų daržovių ir tikrai to verta. Didžiausias morkų „turtas“ – vitamino A organiniai junginiai išlieka ir jas džiovinant. Todėl jei neturite kur morkų laikyti žiemą, jų džiovinimas – puiki išeitis. Greičiaisiai jos išdžiūva sutarkuotos burokine tarka ir paskleistos ant skardos orkaitėje.
Burokėliai. Juos galima sutarkuoti arba supjaustyti šiaudeliais ir džiovinti orkaitėje panašiai kaip morkas. Džiovintuose burokėliuose išlieka nemažai B grupės vitaminų, kalio, jodo. Jie nepraranda savo dažomųjų medžiagų, todėl patiekalams suteiks gražią svalvą. Žiupsnelį jų galima įsimesti net į žiemines arbatas. Iš burokėlių galima ruošti ir traškučius – tada juos reikėtų supjaustyti griežinėliais, apibarstyti druska, daržovių prieskoniais ir džiovinti panašiai kaip obuolius.
Pomidorai.  Džiovinant orkaitėje vitamino C lieka gerokai daugiau, kaip ir vitamino A, kurio pomidoruose irgi nemažai. Džiovinti pomidorai – puikus daugelio salotų, jų padažų, makaronų valgių priedas.
Cukinijos. Pagardinus jų griežinėlius daržovių prieskoniais ir išdžiovinus išeis puikūs traškučiai. Ir nors maistingųjų medžiagų džiovintose cukinijose (kaip ir šviežiose) nebus labai daug, tai bus puikus ir nebanalus užkandis prie vyno ar alus.
Baravykai. Labai vertingi maistinių savybių ir nepaprastai kvapnūs, todėl ypač tinka įvairiems pagardams ruošti, tiesiog nepamainomas Kūčių patiekalų priedas. 100 g džiovintų baravykų yra net 7 kartus daugiau (70 mg!) kraują gerinančios geležies nei reikia gauti per dieną! Juose taip labai daug vitaminų A ir D, mineralų kalio, magnio bei fosforo.

Apie džiovintus grybus…
Džiovinti grybai – maistingas ir labai aromatingas produktas. Aromatingas todėl, kad juose labai daug ekstrakcinių medžiagų bei eterinių aliejų. Jų daugiau sukaupia  suaugę grybai, todėl tokie yra tinkamesni džiovinimui.
Tačiau išvirti ir juo labiau – pakepinti su aliejumi džiovinti grybai – tikras išbandymas skrandžiui. Pirmiausiai todėl, kad juose yra daug chitino – medžiagos, kurios mūsų skrandis nesuvirškina. Organzimas ją turi tiesiog pašalinti. Dėl to virškinimo sistema labai apkraunama. Štai dėl ko suvalgius džiovintų grybų patiekalų ilgam atsiranda sotumo, kartais net blogumo jausmas. Tad jeigu turite jautrų skrandį džiovintų grybų valgius ragaukite atsargiai.
Džiovinti grybai, panašiai kaip ir vaisiai, yra gana kaloringi. 100 g džiovintų baravykų energinė vertė – net 254 kcal (tokiame pat kiekyje šviežių – tik 29kcal). Panašiai kalorijų turi ir kitos džiovintų grybų rūšys – raudonviršiai, makavykai, lepšiai.

…Ir pomidorus
Saulėje džiovinti ir alyvuogių aliejumi užpilti pomidorai labai populiarūs Italijoje, kitose Viduržemio jūros šalyse. Panašių galima pasiruošti ir savo orkaitėje.
Nuplautus pomidorus (geriau tiktų mėsingesni, su mažiau skysčių) reikėtų padalyti į 4 dalis, išdėlioti ant kepimo popieriumi išklotos skardos, apibarstyti druska, smulkintais šviežiais čiobreliais ir bazilikais bei džiovinti praviroje 60–70 laipsnių karštumo orkaitėje maždaug 8 valandas. Tokius galima laikyti kaip kitas džiovintas daržoves ir naudoti padažams, salotų priedams. Išdžiovintas skilteles galima užpilti alyvuogių  aliejumi (su skiltele česnako), supurtyti, kad išeitų oras ir maždaug po mėnesio ragauti.

Rasa Derenčienė