Juos susakė pradinių klasių mokytoja ir viena kita mažųjų mokinukų mama.

1 Namų darbai – ne jūsų užduotis
Na, čia dviprasmis patarimas. Iš tikrųjų pačius mažiausius pakontroliuoti reikia. Labiausiai dėl to, kad, kaip minėta, jie jaustų, jog jums jų mokslai rūpi. Tačiau patikrinkite tik tuomet, kai jie jau padaryti. Nežiūrėkite per petį, netaisykite už vaiką jo klaidų, tiesiog pasakykite, kad jų yra ir kad jis atidžiau pasitikrintų. Darydami namų darbus už sūnų ar dukrą, neišmokysite jų atsakomybės, be to, vėliau tokie vaikai bijo testų, nepasitiki savimi.

2 Nevėluokite!
Kiekvienos mokytojos klasėje yra bent po kelis vaikus, kurie reguliariai vėluoja. Ir juk dėl to tikrai kaltas ne pirmokas, o jo tėvai! Vėlavimas – tai ne tik rimtas darbo trukdymas pedagogui bei kitiems vaikams. Jei tik tėvai žinotų, kokį stresą tai kelia jų pačių vaikui! Netgi tuomet, jei duris praveria ir žodį „atsiprašau“ sumurma mama. Tačiau toliau iki suolo visų nepritariamai stebimam reikia nueiti pačiam, kažkaip tyliai nusirengti ir įsmukti į vietą, taip pat susigaudyti, apie ką kalbama. Ne visiems, tačiau daliai tokių vėluotojų yra netgi sunkiau susirasti draugų. Drįstu teigti, jog dėl vėlavimų gali suprastėti ir mokymosi rezultatai.

3 Jei serga, laikykite namie
Sergančiam vaikui klasėje nėra kas veikti. Kartais jau po pirmos pamokos vaikas pareiškia: „Mama sakė, kad jei blogai jausiuosi, galiu eiti namo.“ Tad jei ryte vaikas blogai jaučiasi, neduokite jam paracetamolio tabletės ir neišsiųskite į pamokas. Gaila ir vaiko, ir kitų, kuriuos jis atėjęs galėjo apkrėsti.
Beje, dažniau serga tie vaikai, kurie prirengiami per daug, o ne per mažai. Tad įdėkite megztuką į kuprinę, žinodami, jog sušalę vaikai apsirengia dažniau, nei sukaitę nusirengia.

4 Pasirūpinkite jautruoliais
Adaptacija vyksta ne tik darželyje, bet ir mokykloje. Didžioji dalis tėvų būna nusiteikę sudėtingesniam laikotarpiui – ir tai gerai. Tačiau kartais norisi įspėti, kad jų vaikui jau reikia pagalbos ir jo savijauta – nebenormali. Pirmokas pirmokui nelygu, į klasę ateina ir visai socialiai bei emociškai subrendusių vaikučių, ir labai jautrių, gležnų būtybių, kurioms nuolat patiriamas stresas trukdo įsisavinti dėstomus dalykus, tad ilgainiui sutrinka ir fizinė jų sveikata.
Kartais iš vaikų elgesio mokykloje suprantu, kad ir namie tėvai turėtų pastebėti nemažai pokyčių – bet jie nepastebi arba „nurašo“ tai pereinamajam laikotarpiui. Tuomet norisi jiems šaukti: tas pereinamasis laikotarpis greičiau „pereis“, jei nupirksite savo pirmokui paprasčiausių raminamųjų preparatų, pavyzdžiui, homeopatinių, kurie neturi jokio slopinančio poveikio. Jie sušvelnina įtampą, mažina jautrumo foną,  padeda vaikui adekvačiau vertinti situaciją ir prie jos prisitaikyti. Nereikia laukti, kol jis ims šlapintis ir šūkauti naktimis!

5 Neskubėkite teisti
Kai vaikai turi elgesio problemų, tėvai elgiasi dvejopai: vieni pripažįsta ir bendradarbiauja, kiti – nepripažįsta, tad problema gilėja. Jei mokytojas sudrausmina ar nubaudžia vaiką, tėvai tai priima kaip asmeninį įžeidimą. Tada atvyksta aiškintis: „Kaip galėjote taip pasielgti su mano vaiku?“ Jie tada nelabai nori išklausyti antros istorijos pusės. Joks mokytojas netrokšta pažeminti vaiko. Tiesiog jei jis trukdė per pamoką, turi būti ir atitinkamos pasekmės. Galiu patikinti: dirbu penkiolika metų ir visais atvejais, kai vaiko problemą sprendė abi pusės – tėvai ir pedagogai – jos jos buvo išspręstos greitai.
Viena mama, pasiimdama vaiką, kasdien manęs paklausia, kaip jam sekėsi, ar jis gražiai elgėsi. Du kartus teko pasakyti, kad jis buvo nemandagus. Mama pasivedė sūnų į šoną, kažką paaiškino ir liepė manęs atsiprašyti. Noriu pasakyti, jog šis berniukas likusį laiką buvo geriausiai besielgiantis vaikas klasėje. Manau, taip nutiko, nes vaikas supranta, kad tarp mokytojos ir tėvų egzistuoja tiesioginis ryšys.

6 Bendraukime!
Papasakokite apie ypatingus savo vaiko sugebėjimus, pomėgius. Taip mums bus lengviau juos atskleisti visai klasei.
Kodėl tėvams atrodo, kad parašyti laišką mokytojai (dienyno sistemoje) galima tik rimta proga ar iškilus sunkumų. Esu išsaugojusi kelis mamų laiškus, kuriuose jos pasidžiaugė, kad vaikui patiko pamoka, ir pasidalijo, kokia diskusija pratęsiant pamokos temą kilo namuose. Teigiamas grįžtamasis ryšys – tai kaip premija! Aš ir dabar piniginėje turiu išsispausdinusi mamos laišką, kuriame ji man dėkoja už gerą darbą. Sunkiomis dienomis išsitraukiu ir perskaitau – tai geriausia motyvacija.