Kai žinome „kodėl?“ – taisyklių laikytis lengviau

Gydytojai dažnai mus įspėja nedaryti to ar ano, kad sau nepakenktume. Draudimų paisyti būtina, tik norisi žinoti, kodėl tie draudimai tokie svarbūs.

1Vartojant vaistus gerti alkoholio
Didžioji dalis vaistų, kaip ir alkoholis, skaidoma kepenyse, todėl šioms tenka dvigubas krūvis. Pasak toksikologų, alkoholis – dažniausia apsinuodijimų priežastis Lietuvoje, įvairūs medikamentai – antra. Vienu metu vartojant vaistus ir alkoholį, apsinuodijimų rizika išauga keleriopai.  Vienų vaistų poveikis dėl alkoholio gali sustiprėti, kitų – padidėti toksiškumas. Dėl pasikeitusios žmogaus būklės vartojant tokius „kokteilius“ padidėja ir įvairių nelaimingų atsitikimų rizika.
2Nuolat malšinti rėmenį geriamąja soda
Tai nuo seno žinoma priemonė skrandžio „gaisrui“ gesinti. Tačiau gydytojai to daryti primygtinai nepataria. Geriamoji soda – šarminė medžiaga – greitai neutralizuoja skrandžio rūgštis. Tačiau jų netekęs organizmas labai greitai „mobilizuoja jėgas“ ir išskiria šių dar daugiau. Jos poveikis praeina labai greitai, o liga lieka kaip buvusi. Mat geriamoji soda neveikia skrandžio rūgšties išsiskyrimo, o tik neutralizuoja esamą.

3Nutraukti gydymą antibiotikais savijautai pagerėjus
Antibiotikai skiriami bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Pradėjus gerti šiuos vaistus, po 1–3 dienų ligonio būklė itin pagerėja, bet tai nereiškia, kad jų vartojimą galima nutraukti.  Kad visos bakterijos būtų sunaikintos, šiuos vaistus reikia vartoti tiek laiko ir tokiais periodais, kad organizme visą laiką būtų pakankamas jų kiekis. Pavyzdžiui, jei medikamentas skiriamas tris kartus per parą, jį reikia gerti tiksliai kas aštuonias valandas. Nutraukus gydymą anksčiau liga gali vėl atsinaujinti arba įgauti lėtinę eigą. Pirmu atveju tie patys antibiotikai jau nebetiks, bus skiriami kiti, na o lėtinės ligos formos gydymas užsitęs gerokai ilgiau ir pareikalaus daugiau kantrybės.

4Pradurti pūslės, nulupti šašo
Dėl pritrynimo ar nudegimo atsiradusių pūslių pradurti negalima, nors neretai tokia pagunda kyla, mat jos pūpsodamos trukdo. Oda – didžiausias apsauginis kūno barjeras, kurią pažeidus iš karto kyla įvairių infekcijų tikimybė. Mat kraujas – puiki terpė įvairiems mikrobams (bakterijoms, virusams, pirmuonims) tarpti ir daugintis. Negana to, pažeistos kūno vietos – dar ir gerokai jautresnės įvairiems sukėlėjams. Jeigu pūslė pati pratrūko, pažeistą vietą vertėtų dezinfekuoti. Ta pati taisyklė galioja ir gyjančiai žaizdai pasidengus šašu.

5Traukti iš akies įsmigusio krislo
Nedidelį krislą iš akies galima mėginti šalinti – iš pradžių mirksint, paskui – švarios servetėlės kampeliu. Bet jokiu būdu to negalima daryti, jei krislas yra įsmigęs į akies obuolį – anas gali lįsti dar giliau.  Tokiu atveju akį geriau užmerkti, aprišti (kad  obuolys reaguodamas į vaizdą nejudėtų) ir skubiai važiuoti į gydymo įstaigą.

6Mušti žemesnę nei 38 laipsnių temperatūrą
Karščiavimas – vienas nespecifinių organizmo apsaugos nuo infekcijos būdų. Pakilus temperatūrai, suaktyvėja antikūnų gamyba, padidėja baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su infekcija, aktyvumas. Kai kūno temperatūra yra 39 laipsniai, daugelis žmogui pavojingų virusų netenka invazinių savybių ir žūsta. Vaistai, mažinantys padidėjusią kūno temperatūrą, silpnina organizmo gynimosi reakciją. Be to, padidėjusi temperatūra gali būti vienintelis diagnostinis ligos požymis. Vaistais ją sumažinus, gali būti per vėlai diagnozuotos ir pradėtos gydyti pavojingos infekcinės ligos. Rekomenduojama mažinti tik aukštesnę kaip 38,5  laipsnių kūno temperatūrą. Žemesnė mažinama tik atskirais atvejais (sergant širdies ligomis, kylant kūno traukuliams ir pan.).

7Vartojant vaistus eiti į soliariumą
Soliariumų skleidžiami spinduliai organizmą veikia beveik taip pat, kaip ir saulės. O kai kurios vaistų medžiagos yra „jautrios“ saulės spinduliams, dėl jų sąveikos gali kilti fototoksinis dermatitas – uždegiminė odos ir viso organizmo reakcija. Rizikingiausia kaitintis soliariume (taip pat ir saulėje) ir gerti antibiotikus, šlapimo išsiskyrimą skatinančius, kraujospūdį, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, antidepresantus, geriamuosius kontraceptikus, naudoti tepalus nuo sąnarių, raumenų skausmo bei uždegimo (su naproksenu, ibuprofenu, ketoprofenu).

8Patiems gydytis antibiotikais
Pasak gydytojų, antibiotikai praranda veiksmingumą tokiu tempu, kokio prieš penkerius metus nebuvo galima nė įtarti. Taip atsitinka dėl to, kad žmonės juos vartoja pernelyg dažnai. O tai didina bakterijų atsparumą šiems vaistams – ligoninėse  jau nustatoma absoliučiai visiems šiuo metu esamiems antibiotikams atsparių bakterijų. Kartais nustatyti, ar žmogui bakterinė, ar virusinė infekcija, sunku net gydytojui, ką jau kalbėti apie patį ligonį. O jeigu  sergate virusine infekcija ir vartojate antibiotikus – greičiau nepasveiksite, nepasijusite geriau ir neapsaugoite aplinkinių nuo užkrato. Užtai galite susirgti patys ir užkrėsti kitus atsparių bakterijų sukelta liga.

9Kosmetikos parduotuvėse mėginti lūpdažius ant lūpų
Nors parduotuvės siūlo bandyti daugelį lūpų dažų ar blizgių, taip elgtis gana rizikinga. Pirmiausia – tokie bandiniai gali būti mėginti kitų pirkėjų ir tapti nehigieniški. Jų tepantis galima užsikrėsti lūpų pūsleline, virusinėmis žarnyno ligomis, netgi sifiliu. Šiomis ligomis sergantis žmogus išskiria užkratą su seilėmis, per mažus gleivinės įtrūkimus. Sukėlėjai tam tikrą laiką išsilaiko dažų paviršiuje ir gali tapti infekcijos šaltiniu.

10Užgerti vaistus greipfrutų sultimis
Neseniai mokslininkai nustatė, kad greipfrutuose aptinkami tam tikri cheminiai junginiai (furanokumarinai), neutralizuojantys fermentus, kurie įprastai skaido kai kurias vaistų medžiagas. Tai reiškia, kad iš virškinamojo trakto į kraują gali patekti daugiau vaisto, negu organizmas gali toleruoti. Mokslininkai pastebėjo šalutinį greipfrutų poveikį pacientams, kurie naudojo vaistus, skirtus mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, stabdyti vėžinių ląstelių plitimą bei slopinti imuninę sistemą po organų transplantacijos.
11Šildyti pilvo, malšinti skausmą vaistais  įtariant apendicitą
Jei skausmas diegia dešinėje pilvo pusėje, jis plinta į nugarą ir kirkšnį, galima įtarti apendicitą. Tokiu atveju negalima malšinti skausmo šildykle, gerti daug skausmą malšinančių vaistų. Šiluma skatina infekcijos plitimą, todėl skausmas ne tik neatlėgsta, bet ir dar labiau padidėja. Sparčiau plintanti infekcija silpnina kirmėlinės ataugos sienelę, taigi ji gali plyšti. Įtariant apendicitą negalima padauginti ir skausmą malšinančių vaistų, mat skausmas – tai organizmo signalas apie prastėjančią būklę. Geriau tuojau pat važiuoti į gydymo įstaigą, o jei skausmas labai stiprus – kviesti medicinos pagalbą į namus.

12Leisti užmigti susitrenkus galvą
Mieguistumas po galvos traumos – smegenų sutrenkimo požymis. Tokiu atveju nukentėjusiajam būtina skubi medikų pagalba. Kol jie atvyks, geriau palaikyti žmogaus budrumą, kad būtų galima stebėti jo būklės pokyčius. Miegas neleidžia pamatyti svarbių požymių (sąmonės praradimas, nevienodai išsiplėtę vyzdžiai, vėmimas ir pan.), kurie gali būti svarbūs ir iškalbingi gydytojams.

13 Karščiuojantiems vaikams ir paaugliams duoti aspirino
Aspirino negalima duoti vaikams ir paaugliams iki 16 (kai kuriuose informaciniuose lapeliuose rašoma, kad iki 18) metų, nes yra pavojus sukelti Rejė sindromą – ūmų, dažnai mirtiną kepenų, smegenų ir kitų organų toksinį pažeidimą. Rejė sindromas yra reta, bet sunki liga, galinti baigtis mirtimi, jei nebus laiku diagnozuota. Dažniausiai ji atsiranda, kai dėl gripo, vėjaraupių ar kitų ligų karščiuojantiems vaikams temperatūrai mažinti duodama aspirino (acetilsalicilo rūgšties). Tada dėl dar nežinomų priežasčių gali pradėti irti smegenų ir kepenų ląstelės. To požymiai – po ligos vaikui vėl pakyla temperatūra, jis vemia, jo sąmonė pritemsta, panašiai kaip sergant smegenų dangalų uždegimu. Būtina nedelsiant kviesti medikus ir vežti vaiką į ligoninę.