Atostogos, ilgesnės už metus
Ką sieja sportas, haskiai, fotoaparatas ir šimtas kaklaraiščių?

Fotografė Renata Česnavičienė kartu su vyru Artūru prieš ketverius metus atrado būdą pasiilginti atostogas ir laisvadienius, o besiilsint gauti daug adrenalino ir gerų emocijų. Ar tikrai tai įmanoma?

Dėl visko kalti papildomi kilogramai
Priaugęs svorio Renatos vyras Artūras nutarė – laikas keisti gyvenimo būdą, ir… nusipirko dviratį. Tačiau dviračiu važinėtis vis tuo pačiu keliu ir be tikslo jam pasirodė neįdomu. Su Renata pradėję naršyti internete atrado, kad galima bėgioti orientuojantis pagal žemėlapį ir ieškant pažymėtų punktų. Pirmasis orientavimosi sportu „užsikrėtė“ Artūras, kuriam sekėsi neblogai – po gero pusmečio įkalbėjo ir žmoną. „Iš pradžių baiminausi, kad pasiklysiu miške. Nepažįstamoje aplinkoje dažnai pasimesdavau“, – prisipažino Renata. Tačiau Artūras jai įtaisė palydovinės navigacijos prietaisą, kuris pasimetus padėtų grįžti. Per pirmąsias orientavimosi varžybas Renata miške iš tikrųjų pasiklydo – išgelbėjo ta technika. Dabar jau patyrusi orientacininkė ja naudojosi dar ilgai, kol atsirado pasitikėjimas savimi.
Česnavičiai greitai išgirdo ir apie daugiašakį sportą (kitaip – multisportą). Renatai patiko, kad jis sujungia įvairiausias sportines veiklas: reikia bėgti, važiuoti dviračiu, plaukti baidare, atlikti įvairias kitas užduotis, orientuotis pagal žemėlapį…  Tuo tarpu Česnavičių dukra Greta (15 m.) ir sūnus Marius (11 m.) dar tik žiūrovai ir sirgaliai, tačiau abu vaikai susižavėję stebi šio sporto renginius, varžybas.

Ketvirtadienis be vakarų
Orientavimosi varžybos Vilniuje vyksta ketvirtadieniais arba antradieniais. „Dabar ketvirtadienis – mums pati įdomiausia diena. Kad ir kaip būtume nuvargę darbuose, ir vasarą, ir žiemą važiuojame drauge su bendraminčiais į įvairias vietoves ir gavę į rankas žemėlapius naršom miške – žiemą slidėmis, vasarą bėgte ar dviračiais. O kiek dar varžybų vyksta savaitgaliais! Būna, kad startuojame ryte, o baigiame trasą vėlai vakare, jau sutemus. Vyksta ir naktinės varžybos, bėgame su žibintuvėliais. Būna ir alkūnės nubrozdintos, ir keliai nudaužyti, bet traumos nuotaikos niekada nesugadina.“, – dalija patirtimi Česnavičiai.

„Bendraminčiai – mes jus priimsime!“
„Ko gero, suskaičiuoti šios vasaros multisporto varžybų ant vienos rankos pirštų neužtektų. Gegužės viduryje Anykščiuose vyko „Nykštietiškas triatlonas“: bėgome, irklavome, važiavome kalnų dviračiais, atlikome įvairias užduotis. Panevėžyje – „Pažink Panevėžį“ varžybos, taip pat pažinom ir Alytų. Birželį sutuoktiniai dalyvavo miesto daugiašakio sporto varžybose „Vilnius Challenge 2013“. „Neįsivaizduojate, kiek žmonių susirinko iš 15-kos šalių suvažiavo! Bėgome,  lėkėme dviračiu, riedėjome riedučiais, plaukėme Nerimi ant putplasčio (įdomiausia tai, kad plaukti aš nemoku, bet noras dalyvauti nugali baimę)!, o dar tuneliai ir įvairios virvių rungtys… Nelengva, bet Artūras taikėsi prie mano tempo. Žodžiu, kiekvienas savaitgalis suplanuotas. Smagu, kad tarp daugybės renginių gali pasirinkti, ar šį nori bėgt maratoną, ar pasiorientuoti miške, ar kalnų dviračiais pavažinėti. O artėjantį savaitgalį dalyvausim „Bebro kelyje“: 10 km bėgte, iš kurių 4 km pelkių, miško ir įvairių kliūčių. Tokios varžybos man bus pirmos. Varžybose sutinkame daug naujų draugų, tačiau mielai ir patys įtraukiame savo senus bičiulius ir ieškome bendraminčių.“, – džiaugiasi Renata.

Haskis dovanų geriems žmonėms
„Į mūsų šeimą netikėtai atkeliavo dovanėlė haskių veislės šuo, – staiga pakreipia pokalbį orientacininkė. – Sužinoję, kad su haskiais reikia itin daug sportuoti, įnikome į dar vieną sporto rūšį: pradėjome bėgioti treniruotėse, dalyvauti šunų kinkinių varžybose. Kaip visuomet, pirmasis tą pradėjo vyras. Aš iš pradžių buvau tik varžybų reporterė, bet… pabandžiau, ir patiko.“
Greitai jų šeimoje atsirado ir antras haskis. Porelė – Ozis ir Lilu – gyvena tokį pat aktyvų gyvenimą, kaip ir jų šeimininkai. O ir Česnavičių dukra pradėjo sportuoti drauge su savo numylėtiniais. „Mudvi su Greta ir haskiu bėgome Panevėžyje vykusiame turistiniame žygyje su šunimis „Žalioji giria 2013“ – laimėjome pirmą vietą. Šeimos galva – tėtis Artūras – taip pat puikiai prabėgo su Oziu. Užtat jorkšyras Mia mūsų namuose atsirado labai netikėtai. Bet tai jau kita istorija“, – sako Renata ir džiaugiasi, kad Mia yra geriausia vienuolikmečio Mariaus draugė. Tačiau šunys ir sportas dar ne visos Česnavičių įdomybės….
… ir dar 100 kaklaraiščių
Bičiuliai ir net mažiau pažįstami žmonės žino, kad atvykę pas Česnavičius pamatys dvi kolekcijas – per šimtą įvairiausių vyriškų kaklaraiščių ir per 60 porų mažyčių batukų! „Kartą draugė padovanojo įdomų kaklaraištį, ant kurio buvo nupieštas vieno animacinio filmo herojus“, – prisimena pradžią Renata. Kitą panašų nusipirko pati, o paskui įdomius kaklaraiščius pradėjo nešti draugai…
Vieną dieną Renata išsinešė visus kaklaraiščius į pievą ir nufotografavo. „Kai draugai pamatė mano kolekciją Facebook’e, pradėjo nešti dar daugiau“, – nusišypso ir pasakoja apie dar vieną savo rinkinį – mažyčių batelių. „Kartą pamačiau „Humanoje“ tokius mažus, dailius batelius. Vaikai jau dideli, jiems gal net įdomu nebus, o aš taip užsinorėjau tokių mažuliukų – nusipirkau. Parodžiau draugėms, močiutėms – atsirado dar dveji bateliai, paskui dar dveji, ir pati nebežinau, kaip per šešiasdešimt porų pas mus atitipeno…“ Ir dabar, Kai tik atsiranda proga, tą kolekciją papildo. Visi žino, kad Renatai geriausia dovana – kaklaraištis ar maži bateliai…

Daug televizorių, kompiuterių ir senų lempų
Česnavičių sūnus Marius – vaikinukas, kuris ne sėdi prie kompiuterio, bet vis ką nors ardo, taiso, bando lituoti. Kai jam sukako vienuolika metų, tėvai padovanojo lituoklį, kad jis galėtų susilituoti mikroschemas, kurios jo sumanių rankų palytėtos ir pypsi, ir mirksi. Marius nusižiūri į tėvelį. Mat šis – fizikas ir labai mėgsta ką nors konstruoti, lituoti, pats gamina stiprintuvus. Mėgdžiodamas šeimos galvą Marius išardė viską, ką tik jų namuose buvo galima išardyti, o kai senų ardomų daiktų namuose nebeliko, Renata nutarė kreiptis į draugus ir savo Facebook’e parašė: „Sveiki, visi draugai, pažįstami! Kreipiuos su prašymu: gal pas jus namuose voliojasi nereikalingų sugedusių, neveikiančių ar kitaip pasenusių, atsibodusių daiktų, pavyzdžiui, radijų, magnetolų, laikrodžių, kompiuterių, pultų, na, tokių daiktų, kurie išsiardo, viduje yra kokių mikroschemų, varikliukų ar kitokių dalykėlių. Mano sūnui dabar išrinkimo, pažinimo, litavimo, konstravimo metas. Namie jau viską išrinko ir perdirbo, bijau, kad vieną dieną parėjus rasiu išrinktą elektrinę viryklę ar savo kompą, tad jei turit, rašykit, atvažiuosiu, susirinksiu, sūnus pasmulkins – ir tvarkingai utilizuosim.“ Ir į jų namus pradėjo keliauti krūvos senų kompiuterių, televizorių, radijo aparatų ir kitokios technikos. Dabar Mariui veiklos užtenka.
Tuo tarpu dukra Greta ne tik daug skaito, bet ir labai mėgsta piešti – net ant namų durų nupiešė ant jų didžiulį medį…

„Dviratininkai neperka vaistų, todėl nereikalingi ekonomikai“
Dabar Renata ir Artūras ką tik grįžę iš savaitęs trukusio dviračių žygio -  mynė per Vokietiją. Perdien numindavo po 140 kilometrų, nakvodavo palapinėse, pas lenkų ūkininkus. „Pirmasis žygis dviračiais buvo į Šventąją, kitais metais riedėjome po Rytų Aukštaitiją, o praėjusiais parmynėme 700 kilometrų iš Lenkijos.“ Artūras juokauja, kad dviratininkai labai žalingi mūsų ekonomikai: jie neperka vaistų, nevaikšto į privačias klinikas, nes yra sveiki ir neturi papildomų kilogramų!

Susituokę labai jauni nesigaili
Renata ir Artūras susipažino dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje. Kai tuokėsi, merginai buvo devyniolika, Artūras – pora metų vyresnis. Renata studijavo veterinariją, floristiką, o kai vieną dieną vyras nusipirko fotoaparatą, „užsikrėtė“ fotografija. „Sūnui buvo pusantrų metukų, kai pasiėmusi jį ant rankų ir krūvelę savo nuotraukų atėjau į kolegiją, norėdama įstoti studijuoti fotografiją. Dėstytojai pažiūrėjo mano nuotraukas ir pasakė: „Pataikei ten, kur turi būti.“ Dabar Renata nesiskiria su fotoaparatu. Daugiašakių sporto varžybų organizatoriai ir dalyviai jau įprato – sava fotografė užbaigs rungtis ir visus fotografuos. Ji dirba švietimo sistemos leidinių fotografe, Artūras darbuojasi informacinių technologijų sistemoje, bet kartą pradėję aktyviai leisti laisvalaikį Česnavičiai nebegali sustoti. „O daugiašakis sportas – mūsų gyvenimo būdas“, – pabrėžia abu ir prisipažįsta dabar labai laukiantys ekstremalaus bėgimo „Bebro kelias“. Bėgti teks Pamusių kaimo pievomis, miško takeliais, samanomis ir pelkėmis. „Pelkėse išsimaudysime ir išsipurvinsime – bet juk taip smagu!“, – sako Renata. Sutuoktiniai įsitikinę: pradėti gyventi aktyviai niekad nevėlu. Tada ir atostogos taps ilgesnės už metus…
Eglė Kulvietienė, Buzienės ir asmeninio archyvo nuotr.