Jei skauda – nekentėkite

2013 08 14  |  Savijauta


Ką reikėtų žinoti apie skausmą ir jį malšinančius vaistus

Skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus. Jis ne tik apkartina gyvenimą, bet gali būti toks stiprus, kad neleidžia galvoti apie nieką kitą, net judėti. Gydytojai pataria jo nekęsti ir ieškoti pagalbos.

Visos patiriame skausmą – stipresnį ar silpnesnį, ūmų, pasikartojantį ar lėtinį. Gamta ne be priežasties suteikė kūnui šį pojūtį. Skausmas – tai natūrali, netgi reikalinga organizmo reakcija, tarsi įsakanti saugoti save. Kartais jį sukelia tam tikros psichologinės būsenos. Tačiau dažniausiai skausmas būna susijęs su kūno audinių pažeidimu dėl ligos ar traumos.
Kenčiamas skausmas kenkia gyvenimo kokybei ir traumuoja asmenybę: tuomet žmogus negali dirbti, kurti, spręsti jokių kitų gyvenimo klausimų, jį užklumpa neviltis ir depresija. Taip neturi būti! Juolab, kad šiandien medicina turi būdų bet kokiam skausmui įveikti.

Silpnas, vidutinis, stiprus ir labai stiprus
Gydytojai laikosi nuostatos, kad kilus bet kokiam skausmui, neverta iškart pulti gerti vaistų. Pirmiau reikia nustatyti jo intensyvumą ir, jei įmanoma, kilmę.
* Silpnas skausmas  –  tai tarsi ženklas organizmui, kad reikia pailsėti, pagulėti, rasti tinkamą kūno padėtį. Nestiprus galvos skausmas praeina, pavyzdžiui, pagulėjus, pamasažavus smilkinius. Kaklą gelti liaujasi po tinkamo masažo. Jeigu tai nepadeda – tuomet jau galima išgerti nestiprių skausmą malšinančių vaistų.
* Vidutinis skausmas (galvos, menstruacijų, sąnarių, dantų ir kt.) malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., paracetamoliu, ibuprofenu, aspirinu).
* Stiprus skausmas (dėl reumatoidinio artrito, sėdmeninio, tarpšonkaulinio nervų uždegimo, po operacijos ar lūžio) slopinamas receptiniais geriamaisiais arba leidžiamaisiais vaistais nuo skausmo (kodeinu, tramadoliu, meloksikamu, lornoksikamu ir pan.) Kai kurių rūšių onkologiniai skausmai malšinami ant odos klijuojant pleistrus su narkotiniais preparatais, kurie veikia tris paras.
* Labais stiprus skausmas, paprastai sukeltas vėžio, įveikiamas automatiniais švirkštais su vaistais, kurie dozuojami parai ir leidžiami po oda, prie nervų rezginių ar stuburo smegenų dangalų. Atliekamos įvairių nervų medikamentinės blokados, destrukcijos (cheminės ir radiodažnio) ir kt. Tokie skausmo malšinimo būdai parenkami skausmo klinikose.

Populiariausi vaistai nuo skausmo: kada kokie tinka?
Vaistai nuo skausmo skirstomi į dvi pagrindines grupes: narkotinius ir nenarkotinius. Daugelį pastarųjų galima įsigyti be recepto.
Populiariausi – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie malšina skausmą ir mažina kūno temperatūrą, slopina organizme kilusį uždegimą.
Kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo geriau mažina temperatūrą (pvz.  paracetamolis), kiti labiau taikomi silpnam ir vidutiniam skausmui slopinti (pvz. ibuprofenas).
Renkantis vaistus nuo skausmo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kokiam žmogui ir kokios kilmės skausmui slopinti jo reikia, gal jį vartos besilaukianti moteris ar mažas vaikas. Net jei skauda tik galvą, ne visada aiški to priežastis – galbūt skausmas kilo dėl pakitusio arterinio kraujospūdžio (nukritusio arba pakilusio). O gal tai prasidedanti migrena. Tada reikia visai kitokio gydymo.
! Vaistus nuo skausmo vartokite ypač atsargiai: būtent todėl daugelis jų parduodami su receptais.

Kada gerti aspiriną?
Aspirinas – tai acetilsalicilo rūgšties junginys, malšinantis skausmą, mažinantis temperatūrą ir uždegimą. Šio vaisto iki šiol pasaulyje parduodama bene daugiausiai. Kada vartoti. Aspirino patariama gerti karščiuojant. Sergant reumatoidiniu artritu didesnės aspirino dozės gali būti naudojamos uždegimui slopinti.
Aspirinas vartojamas sergant išemine širdies liga (skystina kraują, padeda išvengti trombų susidarymo).
! Aspirino tabletes gerkite po valgio, nes acetilsalicilo rūgštis  dirgina skrandžio gleivinę. Patariama jį vartoti su skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais.
Nuo didesnių aspirino dozių (2–4 g per parą), vartojamų ilgesnį laiką, gali paūmėti virškinamojo trakto opaligė, dingti apetitas, imti pykinti.
Kada vartoti negalima. Aspirino negalima vartoti sergant opalige, esant kraujavimo pavojui, padidėjus organizmo jautrumui. Negalima duoti vaikams iki 12 metų, ypač sergantiesiems virusinėmis ligomis (gripu, vėjaraupiais) ir smarkiai karščiuojantiesiems – gali pakenkti nervų sistemai.
Šio vaisto negalima gerti ir likus 7–10 dienų iki planuojamos operacijos, nes jis mažina kraujo krešumą.
Juo nepatariama malšinti mėnesinių sukelto skausmo, nes gali labai pagausėti kraujavimas.

Verta žinoti
* Paprastos aspirino tabletės tinka gerti nuo temperatūros ir jos sukeltų skausmų, lėtinėmis ligomis nesergantiems žmonėms.
* Putojančios tabletės greitai numalšina temperatūrą bei skausmą, mažiau dirgina skrandį, tačiau sergantiems opalige nerekomenduojamos. Palengvina pagirias padauginus alkoholio.
* Tabletės su apvalkalu  patenka į žarnyną neištirpusios, taigi jos neerzina skrandžio. Skirtos  opalinėmis sergantiems ligoniams (kuriems jo reikia kraujui skystinti).
* Aspirinas su priedais skiriamas ligoniams, kuriems šį vaistą reikia vartoti ilgesnį laiką. Priedai, tokie kaip magnis, mažina acetilsalicilinės rūgšties žalingą poveikį skrandžiui.

Paracetamolis gali būti ir pražūtingas
Tai vienas populiariausių preparatų karščiavimui ir dėl jo kylančiam skausmui mažinti. Neseniai moksliniais tyrimais įrodyta, kad paracetamolis gali mažinti stresą, didinti laimės hormono serotino gamybą, gerinti atmintį.
Paracetamolis tinka silpnam ir vidutiniam skausmui mažinti pakilus aukštai temperatūrai, kai sergama virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis. Tačiau jis beveik neslopina uždegimų.
Ilgą laiką šis vaistas laikytas vienu saugiausių. Tačiau, pasirodė, kad vartojamas dideliais kiekiais, jis gali turėti pražūtingą poveikį. Pirmiausia – kepenims.
Leistina paracetamolio paros dozė suaugusiam žmogui – 4 g. Perdozavus galima  apsinuodyti arba pažeisti kepenis, o du kartus viršijus nurodytą kiekį, gali išsivystyti kepenų nepakankamumas ir netgi ištikti mirtis. Kai kurie gydytojai dėl to ragina neparduoti jo be recepto.
Net žinant saugią šio vaisto dozę ir jos laikantis, apsinuodyti galima, jei kartu naudojami keli paracetamolio turintys preparatai skirtingais pavadinimas.
Kita grėsme – jei geriant šį vaistą vartojamas alkoholis, net ir silpnas.
Kaip saugiai vartoti:
* Negerkite paracetamolio temperatūrai malšinti, jei ši ne didesnė nei 38 laipsniai °C .
* Vartodami šį vaistą visiškai atsisakykite alkoholio!
* Nevartokite paracetamolio su kitais vaistais, kurių sudėtyje yra paracetamolio.

Ibubrofenas
Jis labiau tinka silpnam ar vidutiniam skausmui malšinti, kai skausmo priežastis yra uždegimas. Ibuprofenas sutrikdo organizme į hormoną panašios medžiagos prostagalindino gamybą, kuri palaiko uždegiminius procesus ir dalyvauja perduodant skausmą. Todėl šis vaistas tinkamas dantų, sąnarių, raumenų, potrauminiam skausmui malšinti, taip pat migreniniams galvos, mėnesinių skausmams mažinti. Patariama gerti po valgio, nes jis dirgina virškinamojo trakto gleivinę. Taip pat gali sukelti alerginių reakcijų, didelės jo dozės – pakenkti inkstų veiklai.

Tik reikalui esant!
Deja, dažnai tabletės nuo skausmo geriamos be ypatingos priežasties – neva dėl viso ko. Taip nesielkite! Visi vaistai turi šalutinį poveikį.
! Organizmui skaidant ir pasisavint daugelį cheminių vaistų, jame daugėja laisvųjų radikalų, t. y., tarpinių deguonies junginių, dėl kurių sensta oda, mažėja organizmo atsparumas ir ilgainiui randasi aibė ligų.
Tad nevartokite vaistų be reikalo!

Rasa Derenčienė, MATTON

Komentuokite