Kaip apsaugoti daržoves nuo svogūninių ir morkinių musių, blakučių.
Svogūnų kenkėjai
Daugiausia svogūnams žalos pridaro svogūninės kandys, svogūninės žiedmusės ir svogūninės musės. Šie kenkėjai užpuola ne tik svogūnus, bet ir česnakus bei porus.
■ Svogūninė musė. Jeigu pastebėjote, kad svogūnų laiškai geltonuoja, galvos ima skursti, ropelės pūva, tuomet reikalą turite su pačiu pavojingiausiu svogūnų kenkėju,  kuris be jokio gailesčio įsigraužia į ropelę ir ją naikina apie 15–20 dienų. Kaip ir svogūninių kandžių, taip ir musių per vasarą gali išsiristi dvi kartos. Aktyviausios antrosios kartos svogūninės musės, kurios ima skraidyti liepos mėnesį, o lervos augalui kenkia rugpjūtį.
■ Svogūninė kandis – tai rusvai pilkas drugelis. Svogūninė kandis ypač aktyvi sausomis vasaromis.
■ Svogūninės žiedmusės. Jos pradeda skraidyti daug vėliau nei svogūninės musės. Iš pradžių jos ant žemės šalia svogūninio kaklelio padeda baltų kiaušinėlių, iš kurių išsirita ropeles griaužiančios murzinos gelsvos lervos. Tuomet pažeistos ropelės ima pūti, svogūno laiškai vysta ir gelsta.
■ Apsauga ir naikinimas. Kai pastebite, kad ima gelsti laiškų viršūnės, svogūnus palaistykite karštu medžių pelenų šarmu. Nudžiūvusius augalus būtinai išraukite ir sunaikinkite. Taip pat galite nupurkšti insekticidu „Aktara“, tačiau naudodami cheminius preparatus svogūnų laiškų nenaudokite maistui. Nuėmus derlių labai svarbu sunaikinti svogūnų liekanas, o rudenį giliai suarti dirvą, kad kenkėjai negalėtų peržiemoti ir kitąmet vėl neužpultų augalų.

Į morkų lysvę nusitaikė…
■ Morkinės musės. Šie kenkėjai žalos gali pridaryti ne tik morkoms, bet ir petražolėms, pastarnokams bei salierams. Musių paveiktos morkos būna karčios, jų paviršiuje matyti įdubusių juodų dėmių. Tokios morkos ilgai nesilaiko, labai greitai supūva.
Morkinės musės nemėgsta svogūnų kvapo, todėl morkas pravartu sėti pakaitomis su svogūnais. Labai svarbu rudenį suarti dirvą, o pavasarį morkas sėti į atvirą ir sausą dirvą, augalus laiku išretinti.
■ Morkinės blakutės labiausiai kenkia jaunoms morkoms. Šie kenkėjai ir jų lervos čiulpia lapų bei lapkočių sultis, todėl pažeisti lapai susigarbanoja, o lapkočiai sutrumpėja. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, kieti, neskanūs. Suaugusios blakutės žiemoja spygliuočiuose medžiuose arba ant laukinių morkų, o vasaros pradžioje perskrenda ant morkų. Todėl rekomenduojama nesėti morkų šalia spygliuočių miško.
■ Morkiniai amarai. Kaip ir blakutės, panašios žalos pridaro ir morkiniai amarai. Jie yra iki 2 mm ilgio, šviesiai žali, lyg apibarstyti baltais milteliais, laikosi didelėmis kolonijomis šaknies kaklelio srityje. Norint išvengti kenkėjų antplūdžio, nuėmus derlių reikėtų giliai suarti dirvą, nepalikti neužartų morkų liekanų, nes amarai nemigruoja, o jų kiaušinėliai žiemoja ant augalų liekanų. Pastebėjus amarų ir blakučių, morkas reikia purkšti insekticidais. Morkinėms musėms nepatinka naftalinas. Jo galite padėti ant stiklo tarpueiliuose. Galite bandyti purkšti kiaulpienių užpilo ar česnakų ištraukos ir vandens mišiniu.