Žinoma, kad išsiplėtusias venas mėginta gydyti dar Senovės Egipte. Anuomet jas pridegindavo specialiu būdu, o pažeistas vietas sutvarstydavo lino skiautėmis. Taigi problema – labai sena, tik gydymo būdai pasikeitę…

Visos norime sveikų ir dailių kojų, kurių nevagotų mėlynas gyslų voratinklis. Deja, nuo veninės kraujotakos nepakankamumo kenčia apie 15–30 proc. žmonių. Venų varikoze serga apie 5 proc. Beje, moteris ši liga kamuoja 4–5 kartus dažniau nei vyrus. Kodėl taip atsitinka?

Kraujotakos sistema – lyg didžiulis medis
Mūsų širdis kraują turi išstumti didele jėga, kad tekėdamas arterijomis pasiektų visus kūno audinius. Pamaitinęs deguonimi ląsteles, venomis jis grįžta atgal į širdį, kad vėl būtų išstumtas į didijį apykaitos ratą.
Iš širdies kraujui tekėti paprasta, nes padeda ir žemės traukos jėga. Grįžti atgal – sunkiau, nes nėra antros širdies, kuri stumtų jį į 1,5 metro aukštį. Tai padaro blauzdų raumenys ir daugybė kojų venų vožtuvų. Kai statome koją ant žemės, nuo blauzdos raumenų spaudimo kraujas venomis ima tekėti į viršų. Žemyn jam kristi neleidžia užsidarę venų vožtuvai, nes jie praleidžia kraują tik viena kryptimi – į širdį.
Kojų venos ima plėstis dėl nepakankamai stiprių bei elastingų sienelių ir gerai neužsidarančių vožtuvų. Šis sutrikimas dažniausiai būna paveldėtas. Tada dalis veninio kraujo, užuot kilusi į viršų, teka atgal. Venų skersmuo padidėja ir susidaro plika akimi matomų mazgelių. Tai vadinama venų varikoze.
Ligą atsirasti skatina ir judėjimo stoka, antsvoris, hormonų pokyčiai, vartojamos kontraceptinės tabletės. Vasarą ją dar labiau paryškina karštis, netinkama apranga ir avalynė.

Venas plėstis skatina
Paveldimumas. Beveik 90 proc. ligonių paveldi kraujagyslių silpnumą – šia liga yra sirgę jų šeimos nariai, artimi giminaičiai.
Hormonų pokyčiai. Moterims venų varikozė nustatoma 4–5 kartus dažniau negu vyrams. Pagrindinės priežastys – hormonų pokyčiai organizme: nėštumas, gimdymas, menopauzė, kontraceptikų su dideliu estrogenų kiekiu vartojimas.
Gyvenimo būdas. Išsiplėtusiomis venomis dažniau skundžiasi mažai judantys, stovimą darbą dirbantys, rūkantys, antsvorio turintys žmonės.
Kūno sudėjimas ir amžius. Dažniau serga aukštos, apkūnios, 40 metų ir vyresnės moterys.

Įspėjamasis skausmas
Kai veninė kraujotaka nepakankama, kojos greitai pavargsta, dienai baigiantis pasidaro sunkios, lyg medinės, kartais pabrinksta, ypač ties čiurnomis. Į šiuos simptomus dažnai nė nekreipiame dėmesio laikydamos juos sunkios dienos pasekme. Jei tai kartojasi dažnai, reikėtų susirūpinti, nes gali prasidėti sunki liga varikozė. Pirmasis jos požymis – skausmas besiplečiančių kraujagyslių vietose. Jis būna stiprus, įkyrus ir vargina tol, kol venos plečiasi. Tai gali trukti 2–3 savaites. Kai venos išsiplečia, pasirodo pirmieji mėlyni mazgeliai. Kurį laiką šis procesas gali sustoti, tačiau pažeistos venos linkusios plėstis toliau. Venų varikozę lydi kojų tinimas, naktinis mėšlungis. Nesiimant priemonių liga progresuoja, kojų oda ima ruduoti, gali atsirasti sunkiai gyjančių opų.

Rizikingi periodai: vasara ir… nėštumas
Seniai pastebėta, kad venos plečiasi savotiškomis bangomis, ypač intensyviai karštuoju metų laiku ir per nėštumą. Kūdikio laukimas dažnai yra lemiama priežastis varikozei atsirasti. Kadangi tuo metu vyksta aktyvūs hormonų pokyčiai, padidėja kraujo kiekis, jis labiau kreša, taigi padidėja ir kraujagyslių apkrova. Prisideda ir sparčiai didėjantis svoris, sumažėjęs judrumas. Auganti gimda ima spausti dubens venas. Jeigu yra rizikos susirgti venų kraujotakos nepakankamumu (sirgo artimi giminaičiai), labai didelė tikimybė, kad būtent laukdamasi išvysite pirmuosius varikozės požymius. Nekreipti dėmesio į prasidėjusią venų ligą negalima, nes ji gali apsunkinti nėštumą, o gimdant išsiplėtusiose venose gali susidaryti trombų. Deja, pagimdžius išsiplėtusios kraujagyslės nebegrįžta į buvusią padėtį – pakitimai išlieka visam laikui.

Kas gali padėti?
Gyvenimo būdo keitimas. Venų varikozę (ligos pradžioje) gali pristabdyti pakeistas gyvenimo būdas: reikia reguliariai judėti (ypač tinka plaukioti), atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, kuo dažniau kojas laikyti pakeltas, aukštakulnius apsiauti tik ypatingomis progomis.
Kompresinė terapija. Dėvimos specialios kojinės, pėdkelnės. Standžios kojinės aptempia pėdą, kulkšnis ir blauzdas, kartu spaudžia ir venų sieneles – taip pristabdomas varikozės progresavimas. Gydymas veiksmingas tik pačioje ligos pradžioje.
Skleroterapija – į veną leidžiami vaistai. Dėl jų poveikio vena susispaudžia ir nebedalyvauja vykstant kraujotakai. Daroma nuo 5 iki 40 injekcijų. Gydyti gali tik kvalifikuotas kraujagyslių chirurgas.
Operacija. Tai veiksmingas, dažnai ir neišvengiamas gydymo būdas. Išsiplėtusi vena pašalinama ir po kurio laiko žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Kojų nebeskauda, jos nebetinsta ir nebevargsta kaip anksčiau. Pašalinus veną kraujotaka nenukenčia – kraujui nutekėti pakaktų maždaug dešimtadalio giliųjų venų.
Gydymas lazeriu. Tai moderniausias venų varikozės gydymo būdas. Lazerinė energija dėl unikalaus šviesolaidžio iš vidaus suardo nesveikos venos sieneles ir taip ją sunaikina. Pacientams užtenka tik vienos procedūros, atliekamos taikant vietinę nejautrą. Taigi nėbūna pjūvio, randų ir gijimo laikotarpio. Žmogus gali vaikščioti ir atlikti lengvus darbus iš karto po operacijos.

Jeigu yra rizikos sirgti venų varikoze
Net jei kojų kraujotakos nepakankamumas paveldėtas, varikoze galima ir nesusrigti, jei vengsite ligą skatinančių dalykų.
Elegantiškus aukštakulnius batelius vertėtų pasilaikyti ypatingoms progoms. Kasdien nešiokite avalynę neaukšta pakulne. Kuo rečiau avėkite ir siaurus bei užkulnio neprilaikančius batelius ar basutes.
Venkite tonizuojamųjų gėrimų su kofeinu: kavos, kokakolos ir pan. Jie, beje, kaip ir rūkymas, silpnina kraujagyslių sieneles.
Nepatariamos karštos maudynės, dažnas lankymasis pirtyse. Ilgai nebūkite ir patalpose, kuriose šildymas įrengtas po grindimis. Vasarą ilgai negulėkite saulėje.
Nepiktnaudžiaukite šampanu ir baltuoju vynu. Alkoholis dažnai būna mėšlungio ir kojų apsunkimo priežastis.
Nedepiliuokite kojų karštu vašku. Atliekant šią procedūrą smarkiai prasiplečia kraujagyslės. Smulkesnės gali net sutrūkinėti.
Jei dirbate stovimą darbą, keletą kartų per dieną turėtumėte rasti laiko prisėsti ir pailsėti.
Vakarais kojas pakiškite po šalto vandens srove. Vandens procedūras pradėkite nuo kulkšnių, judėdamos blauzdų link.
Dažniau apsilankykite baseine, vasarą – kuo daugiau maudykitės. Plaukiojimas (ypač vėsiame vandenyje) gerina kraujo apytaką. Šaltas vanduo verčia kraujagysles trauktis, jos tampa elastingesnės.
Kuo dažniau laikykite kojas iškeltas – maždaug 15 cm virš širdies lygio. Taip kraujas lengviau teka širdies link ir praeina tinimas. Galite ir miegoti jas pakėlusi.

Naudingas ir žalingas sportavimas
Klaidinga manyti, kad jei venos plečiasi, negalima sportuoti. Galima ir netgi būtina, tik reikia pasirinkti tinkamą sporto šaką ar judėjimo būdą. Fizinis krūvis stiprina blauzdų raumenis, o šie savo ruožtu prilaiko kraujagysles.
Atlikę ilgalaikius tyrimus, mokslininkai sporto rūšis suskirstė į dvi grupes: naudingas ir žalingas kojų venų kraujotakai.
X Prie naudingų sporto šakų ir judėjimo būdų priskiriamas vaikščiojimas, greitasis ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, gimnastika, joga. Taip judant, organizme suaktyvėja mechanizmai, skatinantys veninio kraujo tekėjimą venomis širdies link.
X Venoms žalingų sporto šakų grupę sudaro tos, kurias pasirinkus kyla didelė rizika kojas suspausti, suveržti, sutrenkti. Tai – čiuožimas, sunkioji atletika, visos varžybinės sporto šakos (krepšinis, tinklinis, regbis, tenisas ir pan.), nes joms reikia didžiulių pastangų. Intensyviai sportuojant kyla rizika venose susidaryti trombams, nes jų kraujotakai tenka per didelis krūvis. Į tai ir reikėtų atsižvelgti renkantis sportavimo būdą.
Labai svarbu sportuojant vilkėti patogius drabužius ir avėti tinkamą avalynę. Drabužiai neturi būti aptempti, varžyti judesių, bateliai turėtų būti su lanksčiais, ne per storais padais, oro pagalvėlėmis.