Vasaros produktai: ką rinktis pirmiausia?

2013 06 18  |  Virtuvė


Kad malonumai neapkarstų – verta atidžiau rinktis tai, ką dedate į burną

Vasarą sugriūva įprasta dienotvarkė, kartais nebelieka laiko net pavalgyti. Tada pasisotinama tuo, kas pakliūva po ranka. Arba atvirkščiai – susiruošus į iškylą valgoma daug, gausiai, o paskui… skausmingai vaitojama.

Daržovės ir vaisai
Vasarą tai išties pirmumo teisę turintys produktai. Jie negenda, nebijo šilumos, daugelio nereikia ypatingai saugoti kelioniniame krepšyje, o panorus pasistiprinti telieka nuplauti vandeniu. Suvalgiusios agurką, pomidorą ar sukrimtusios morką gausite porciją vitaminų, patenkinsite vasarą nuolat jaučiamą skysčių poreikį, jausitės žvalios, neapsunkusios, galėsite toliau judėti (tikrai negresia apsunkimas keliaujant su kuprine ar plaukiant baidare).

Duona, batonas, bandelės
Jų tikrai nebus pamiršta įsimesti į kelionės krepšį. Puiku. Nors duona nuo šilumos ir drėgmės greičiau pelija, jos gaminiai tikrai „ištvers“ nepakitę parą ar dvi. O jeigu ir supelys – tą nesunkiai pastebėsite plika akimi ir tokių produktų atsikratysite.

Džiūvėsiai, dribsniai
Nepakeičiamas maistas turistams – sausainiai, džiūvėsiai, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai. Visuose sausuose produktuose nėra drėgmės – svarbiausios terpės bakterijoms daugintis, todėl rizika jais apsinuodyti vasarą – beveik nulinė. Iš ryto dribsnius ar džiūvėsius tereikia užpilti sultimis, pamirkyti į arbatą ir gausite porciją sudėtinių angliavandenių, t. y. energijos dienos pradžiai.

Kietai virti kiaušiniai
Neretai pamirštame šį puikų užkandį, ypač tinkamą iškyloms. Kiaušinio lukštas (tik geriau, kad būtų neįskilęs) puikiai apsaugo jo turinį nuo išorės poveikio. Kietai (apie 10 min.) virti kiaušiniai esant lauko temperatūrai tikrai išliks nepakitę apie parą. Tai vieni vertingiausių gamtos mums dovanojamų produktų, kurių sudėtyje yra ir riebalų, ir baltymų, ir angliavandenių, gausu mineralų: kalcio, magnio, geležies, fosforo, jodo, vitaminų E, A, D ir B grupės. Suvalgiusios kietai virtą kiaušinį neapsunksite ir „kokybiškai“ pasisotinsite. Tai ypač geras valgis vasarą vaikams.

Rūkyta, vytinta mėsa
Be mėsos iškyloje tikrai neišsiversite – gryname ore, o ypač aktyviai judant, jos itin norisi. Geriausias pasirinkimas vasarą – rūkyti (geriau šaltai rūkyti) ir vytinti mėsos gaminiai. Jie atspariausi šilumos poveikiui, o vytinti, galima sakyti, jos visai nebijo. Tik pastarųjų nereikai dėti į plastikinius maišelius, kurie kaupia drėgmę. Nors mitybos žinovai nuolat pataria tokių gaminių vartoti mažiau – nes yra sunkiai virškinami ir sudėtyje turi organizmui nenaudingų medžiagų – tai palyginti mažesnė blogybė, nei apsinuodyti greičiau gendančiais mėsos (pavyzdžiui, virtos) gaminiais.

Riešutai, džiovinti vaisiai geriau nei traškučiai
Išalkus tikrai geriau užkrimsti vadinamojo studentiško mišinio, nei griebtis bulvių traškučių. Riešutai, razinos ir kitokie džiovinti vaisiai negenda, neužima daug vietos, jų nereikia ypatingai įvynioti ir saugoti, o išalkus – puikiai pasotina. Negana to, suvalgiusios gausite porciją naudingų maisto medžiagų (ypač daug mineralų, kurių vasarą taip reikia) ir tikrai neapsinuodysite.

Ką gerti?
Troškuliui malšinti nieko nėra geresnio, kaip grynas ar mineralinis vanduo. Galima gerti filtruotą vandentiekio arba parduotuvėse nusipirkti šaltinio ar mineralinio vandens. Gerdamos šulinio vandenį būkite atsargios. Trečdalis Lietuvos šulinių užteršti bakteriologiškai, o nitratais – net pusė. Tokį vandenį reikia virinti, deja, nitratų nuo to nesumažėja. Ypač neleiskite neištirto šulinio vandens gerti vaikams.
Tinka ir sultys, geriau lietuviškos natūralios. Vasarą jas geriau skiesti vadeniu – tokios nedirgina stemplės ir gerai malšina troškulį. Kelionėje patogiau vartoti sultis pakeliuose, kurie parduodami kartu su šiaudeliais. Geras pasirinkimas ir šalti arbatų gėrimai, kurie ypač gerai malšina troškulį, tik pirktiniai būna gana saldūs. Arbatos gėrimo pagal savo skonį galima pasiruošti ir namuose.

Netinkamiausi užkandžiai
Gruzdintos bulvytės. Anot mitybos specialistų, tai vienas blogiausių pasirinkimų pietums. Aliejuje skrudintose bulvių lazdelėse daug kalorijų ir ypač mažai naudingų maisto medžiagų: yra šiek tiek vitamino C (virtose bulvėse jo gerokai daugiau), krakmolo ir daug riebalų. Be to, perkant tokias bulvytes lauko kioskuose ar vadinamojo greito maisto užeigose, neįmanoma žinoti, kelintą sykį naudotame aliejuje jos skrudintos. Aliejų reikėtų keisti kaskart ką nors jame kepus. Kelissyk naudojamame susidaro nuodingų kancerogeninių medžiagų, kurios organizmui tikrai nereikalingos.
Bulvių traškučiai. Tai daugumos mėgstamas užkandis, ypač iškylaujant, kai geriamas alus. Tačiau tai dar mažesnės maistinės vertės nei gruzdintos bulvytės produktas. Jų sudėtyje nėra nieko, išskyrus krakmolą ir riebalus. Todėl bulvių traškučiai ypač kaloringi (100 g turi apie 500–600 kcal) – kaip normalus antrasis pietų patiekalas su garnyru.
Aliejuje kepti pyragėliai su mėsa. Visuose paplūdimiuose jie, nešiojami prekeivių, mielai perkami. Tačiau tai gana rizikingas valgis vasarą. Ir dėl aliejaus, kuriame buvo kepti, ir dėl įdarų kokybės. Keptus gaminius su mėsa reikia suvalgyti gana greitai, jų negalima šildyti pakartotinai, o laikomi saulėkaitoje jie ypač greitai genda.
Cukraus vata. Šis saldėsis, įmantriai susuktas ant pagaliuko, ypač traukia vaikų dėmesį. Deja, tai itin menkavertis saldumynas, kurio sudėtyje, kaip ir gryname cukruje, yra tik lengvai įsisavinamų angliavandenių. Jų perteklius organizme virsta riebalais ir skatina rastis antsvorį, gadina dantis, o naudos neduoda jokios. Tokių saldumynų reikėtų ypač vengti.
Spalvoti limonadai. Vertingiausia jų sudedamoji dalis, deja, yra tik vanduo. Visa kita – sintetiniai dažikliai, kvapikliai, konservantai ir saldikliai, apkraunantys virškinamąjį traktą, dirginantys nervų sistemą ar sukeliantys alerginių reakcijų. Dirbtiniai saldikiai, be to, skatina troškulį.

Pravartu žinoti
Jei mėgstate iškylauti gamtoje, nepagailėkite pinigų geresniam šaltkrepšiui. Nors jis ir neprilygsta šaldytuvui, jame transportuoti produktus gerokai patikimiau nei paprastame kelioniniame krepšyje. Šaldiklyje galima užsišaldyti 330 ml talpos plastikinį butelį su vandeniu ir tokį įsimesti į šaltkrepšį – žemesnė temperatūra bus palaikoma gerokai ilgiau.
Iškylai pakuojamus produktus labai patogu vynioti į aliuminio foliją. Jos galus galima užlankstyti labai sandariai – taip ilgiau palaikoma produktui tinkama temperatūra. Vyniokite produktus taip, kad blizgioji folijos pusė būtų viduje, o matinė – išorėje. Taip geriau palaikoma žemesnė temperatūra.
Rasa Derenčienė

Komentuokite