Kadangi gėlėse gausu vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, o maistui gaminti naudojami tik rinktiniai ir ekologiški, švarūs žiedai, jų už nemenką kainą skuba siūlyti elitinių virėjų ir madingų sveikatingumo kurortų valgiaraščiai. Kodėl ir mums nepasijusti išrinktųjų vietoje?

Idėja puošti žiedais ir žiedlapiais pyragus, desertus ar salotas, regis, nieko per daug nestebina. Bet ar žinojote, kad kvapiųjų snapučių žiedų skonis – kaip bananų, o darželio našlaičių aromatas primena karamelę?

Sumanius „gėlių vakarienę“
Žiedai ir žiedlapiai tinka ir sudėtingesniems, ir paprasčiausiems naminiams valgiams ruošti.
Medetkos gali atstoti brangųjį šafraną. Jos dar vadinamos varguolių šafranu.
Nasturtų pumpurėliai gali pakeisti kaparėlius. Žiedais tinka puošti ledus, salotas.
Jau senovėje būta saldžios rožių tyrės, žmonės gamino pikantiškas daržoves su verbenomis, skanumynus bei vyną spalvino ir kvėpino kvapiosiomis našlaitėmis. Viduramžiais gėlių žiedai prilygo prieskoniams, tarkime, be rožių vandens nebūtų ir marcipanų. Dabar tai vėl atrandame iš naujo.
Žolynų – mairūnų, šalavijų, čiobrelių, saulučių, pienių, dobilų, kraujažolių – žiedai valgomi. Tačiau toli gražu ne kiekvienas gražus žiedas ar spalvingas žiedlapis pradžiugins geru skoniu. Jei norite patiekti „gėlių vakarienę“ namiškiams ar svečiams, pirmiausia žvilgtelėkite į patikimus šaltinius, ar augalas iš tiesų valgomas. Pavyzdžiui, pakalnutės – kvapios ir dekoratyvios, tačiau nuodingos.
Maisto su gėlėmis ar žiedlapiais ruošimas – smagus užsiėmimas visiems, kurie mėgsta dekoruoti ar eksperimentuoti.

Švarūs ir ekologiški
Valgiui gaminti tinka tik švarūs ir natūralūs žiedai – nepurkšti jokiomis apsaugos priemonėmis ir augę be cheminių trąšų. Gėlių parduotuvėje įsigyti vazonėliai tegu keliauja ant palangės, o gauta puokštė – į vazą. Savo (nepurkštame!) sode ar gėlyne skintus, iš ekologinio ūkio parsineštus, toli nuo kelių ir kultivuojamų laukų nuskintus žiedus galima vartoti drąsiai. Atsargūs turėtų būti alergiški žmonės, nors ne visi augalų žiedai sukelia alerginę reakciją.

Nuskynei – ir į lėkštę
Žiedai bei žiedlapiai – labai jautrūs. Kad nesuvystų, nesuglebtų, geriausia skinti ar skabyti prieš pat valgį. Jei tai neįmanoma (gėlės auga ne prie pat namų), pamerkite į vandenį – keletą valandų žiedai išliks švieži.

Koteliai ir žali taurėlapiai, piestelės ar kuokelės nevalgomi, prieš valgant juos reikia pašalinti.
Kuo anksčiau ryte nuskintas žiedas, tuo stipriau jis kvepia.
Kuo šviežesni – tuo skanesni ir naudingi sveikatai.
Daugumos gėlių galvutėse, žiedlapiuose ar pumpuruose gausu vitaminų bei biologiškai aktyvių medžiagų.
Trumpai pamerkus į labai šaltą vandenį atgaivinamas žiedų kvapas ir spalva.

Nuo kokteilio iki omleto
Kuo trapesni žiedai – tuo subtilesnis paruošimas. Paprasčiausia – berti į šaltuosius patiekalus. Smulkūs žolynų žiedai subtiliai puošia patiekalą, suteikdami jam ypatingą aromatą, o žiedlapiai pagardina ir pagyvina paprasčiausią varškę. Į karštuosius (pvz., sriubą) patiekalus žiedai suberiami prieš pat baigiant gaminti, antraip išsisklaidys  kvapai, o ir skonis gali apkarsti.
Smulkinti žiedlapiai tinka ir kaip prieskonis (kad ir į omletą), ir kaip salotų priedas.
Žiedus galima ir pagruzdinti – tokie cukinijų žiedai jau seniai laikomi italų virtuvės klasika.
Žiedai ne tik vizualiai papuošia gėrimus, bet ir suteikia ypatingo subtilumo jų skoniui. Mineralinis vanduo, o juo labiau putojantis vynas su rožių žiedlapiais – karališka atgaiva ne tik akiai. Mažų žiedelių galima užšaldyti gėrimams skirtuose ledukuose.

Valgomasis gėlynas
Saulutės lysvėje – kuklutės, žiedų virtuvėje – tikros princesės. Šių žiedų skonis maloniai primena riešutus. Valgomi žiedai, pumpurai, lapai. Tinka puošti ir gardinti saldžius ir pikantiškus patiekalus, konditerijos gaminiams skirtus žiedus galima cukruoti. Džiovintų saulučių galvučių tinka dėti į kraują valančias arbatas. Iš pumpurų gaminami netikrieji kaparėliai. Taninai ir kitos rauginės medžiagos skatina virškinimą, prisideda prie medžiagų apykaitos. Beje, žiedlapius galima užšaldyti ledukuose.
Jurginų būna įvairių formų ir spalvų – jie visi valgomi. Skonis nevienodas, bet pasižymi pikantiška rūgštele. Tinka salotų užpilui gardinti ir kaip salotų komponentas ar puošybos elementas.
Nasturtės pasižymi aštroku pipirų kvapu ir skoniu. Labai gardžios tiesiog užbarstytos ant duonos su sviestu ir trupučiu druskos. Pumpurai – klasikinis kaparėlių pakaitalas, dar tinka juos dėti į bulvių patiekalus, varškę, jogurtą ar grietinę ir patiekti prie sūrio.
Valgomos ir visos kardelių rūšys – ypač pagardina salotas, tinka patiekalams puošti.
Levandos paskleidžia virtuvėje tikrą Pietų Prancūzijos dvelksmą. Šviežias tinka patiekti prie sūrio ir dėti į minkštus desertus – ledus ar kremus, žiedais galima kvėpinti cukrų. Levandomis kvėpintas aliejus idealiai dera su vasaros daržovėmis, pagardina mėsą, žuvį, tinkamas marinuoti.
Medetkos gerai dera su sūriu ar sviestu – papildo paprasčiausią sumuštinį. Tinka salotoms, sriuboms, omletams, pieniškiems patiekalams  ruošti, prie žuvies. Verdamos kartu su ryžiais ar įdėtos į pyrago tešlą suteikia gražią geltoną spalvą.
Rožės – gėlių ir virtuvės karalienės. Gydomąsias jų galias yra taikę kinų medicinos, ajurvedos žinovai, senovės graikai ir romėnai… Jau VIII a. klestėjo prekyba rožių aliejumi ir jų vandeniu.
Receptų su šiais žiedais begalės – likeriai, actas, putėsiai… Aristokratišku gėrimu jie paverčia baltąjį ar putojantį vyną. Pakaitinti meduje arba sirupe išvirti žiedlapiai suteikia karališką skonį desertams. Labai tinka jų dėti į mėlynių, gervuogių, aviečių, braškių, agrastų uogienes. Gardindamos rinkitės kuo kvapesnius, o gėrimams spalvinti – raudonus ir kuo ryškesnius žiedus. Žiedlapio apačia (paprastai – balta ar balkšva) neretai būna karstelėjusi, tad geriau ją nupjaukite.
Saulėgrąžos. Valgomos ne tik sėklos. Trumpai pakepinti svieste pumpurai – kvapus garnyras. Žiedlapiai suteikia spalvingumo salotoms.
Darželinės našlaitės tinka saldiems patiekalams, sultims, salotoms bei jų užpilams,  actui ir likeriui, uogienėms ir sirupams ruošti.
Smulkieji serenčiai. Oranžinė jų dalis suteikia skonio – kaip nutarkuotos mandarino žievelės. Tinka dėti į gėrimus, egzotiškas salotas, desertus.
Kvapiosios našlaitės.  Švelnus kvapas ir subtili violetinė spalva puikiai atsiskleidžia  miltiniuose ir pieniškuose patiekaluose. Galima pakaitinti meduje, tinka žiedų actui gaminti.
Gvazdikų saldieji žiedlapai dera taurėje vyno, jais tinka gardinti karamelę, desertus. Jie suteikia atspalvį salotoms, drebučiams. Gvazdikai nuo XVII a. naudojami gaminant prancūzišką likerį „Chartreuse“.
Dobilų žiedai saldūs ir primena anyžius. Nepadauginkite, nes jie nėra lengvai virškinami.
Rugiagėlės turi sladžiarūgštį skonį, tai natūralus dažiklis.
Kvapiosios vakarutės tinka gardinti ir puošti salotas.
Daugiamečių saulučių žiedlapiai tinka puošti valgius, gardinti salotas.
Jazminų žiedai labai aromatingi. Tinka ne tik arbatai, bet ir saldiems patiekalams ruošti, tik svarbu nepadauginti.

Žiedų actas
Reikės: 100 g žiedlapių (tai išties daug!), 500 ml švelnaus vyno acto.
Kaip pagaminti:
Susmulkintus žiedlapius suberkite į išvirintą stiklainį ir užpilkite actu, kad gerai apsemtų. Uždarą stiklainį keturioms savaitėms pastatykite šiltoje vietoje, kartais suplakite. Nukoškite į kitą indą. Kvapųjį actą laikykite vėsioje tamsioje vietoje.
Jis puikiai tiks kaip salotų užpilas – suteiks ir skonį, ir aromatą, ir spalvą, tereikės tik paties paprasčiausio aliejaus.