Atostogos! Tegu svajonės virsta realybe

2013 05 31  |  Patarimai


Ketvirtadalis lietuvių atostogaus užsienyje. Kur vykti geriausia?

Artėjant vasarai kiekvienam iškyla maloni dilema: tenka apsispręsti, kur ir kaip geriausia praleisti atostogas. Vis dėlto tinkamiausią variantą pasirinkti nėra taip lengva.

Kyla klausimas, kada geriausia keliauti. 2012 m. pabaigos duomenimis, populiariausi kelionių į užsienį mėnesiai buvo gegužė, birželis ir spalis. Tam įtakos turėjo logiškos priežastys: dalies žmonių noras išvengti didelių karščių, ypač keliaujant į šiltus kraštus, bei tai, kad vasarą ir ankstyvą rudenį kelionių kainos būna didžiausios. Pasirodo, renkantis kelionių agentūrą, daugiausia kaip tik ir lemia kainos (36 proc.), taip pat siūlomų kelionės nuolaidų dydis (24 proc.).

Kas populiaru
Kiekvienais metais analizuojama, kokios kryptys ir kelionių maršrutai yra geriausi, vertingiausi, sudaromi jų reitingai. Vienas įtakingiausių patarėjų, į kurį žvalgosi daugelis keliautojų, yra žurnalo „National Geographic Traveler“ sudaromi geidžiamiausių kelionių tikslų sąrašai. Šių metų sąrašo viršuje puikuojasi ir lietuviams lengvai pasiekiama vietovė – Ukrainoje esantis autonominis Krymo regionas.
Mūsų kelionių agentūros už maždaug savaitės kelionę į šį regioną prašo apie 3 tūkst. Lt, tačiau keliaujant savarankiškai galima labai sutaupyti. Nors pats skrydis į abi puses atsieitų apie 800–900 Lt, tačiau ten nuvykus kainos nesikandžioja. Priminsime, kad lietuviams vizos į Ukrainą nereikia. Paminėtinas ir dar vienas aspektas: tai ne tik nebrangi, bet ir įstabi vietovė.
Toliau „National Geographic Traveler“ sąraše viena iš dviejų 2013 m. Europos kultūros sostinių – Marselis. Jis patiks tiek uostamiesčių gerbėjams, tiek kultūrinių renginių mėgėjams.
Iš „National Geographic Traveler“ sąrašo taip pat galima išskirti ir santykinai netolimą, tačiau per mažai keliautojų dėmesio sulaukiantį Ravenos miestą Italijoje. Kažkada jis buvo Vakarų Romos imperijos sostinė, todėl pasižymi itin turtinga istorija ir paveldu. Dvigubos naudos būtų galima patirti šiame mieste apsilankius vykstant unikaliam renginiui – tarptautiniam šiuolaikinės mozaikos festivaliui „Ravenna Mosaico“ (spalio ir lapkričio mėnesiais).
O turistai, mėgstantys Graikiją, raginami vykti į Salonikus, ramų, palyginti nedaug krizės paliestą ir kol kas turistų neapgultą Graikijos uostamiestį.

Kur patogu keliauti iš Lietuvos
Nors ir kaip giriasi mūsų oro uostai, net ir šiandien Lietuvą galima pavadinti užkampiu – juk skrydžių krypčių iš Vilniaus, Kauno ir Palangos dar gerokai mažiau nei iš Rygos, ką jau kalbėti apie Lenkijos oro uostus. Kita vertus, bent jau vasarą ir mūsų oro uostuose atsiras daugiau skrydžių, nes iki spalio pabaigos bus skraidoma dažniau ir daugiau krypčių.
Pasak Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovės Gabrielės Vasiliauskaitės, vasaros sezono laikotarpiu iš Vilniaus reguliariaisiais skrydžiais bus galima nuskristi į 41 oro uostą 33 kryptimis, išsidėsčiusiomis 20-yje valstybių. Iš jų naujos – į Alesundą ir Trondheimą Norvegijoje, Diuseldorfą/Vėcė Vokietijoje, Chaniją Graikijoje, Stambulą Turkijoje ir Stokholmą Švedijoje. Beje, Vilniaus oro uoste pradės dirbti trys nauji vežėjai: „Turkish Airlines“ (skraidinsiančios į Stambulą), „UTair Ukraine“ ir „Ukrainian International Airlines“ – į Kijevą. Iš viso Vilniaus oro uoste dirba 16 reguliariųjų skrydžių oro linijų bendrovių.
Skrydžių iš Kauno pasirinkimas kur kas skurdesnis. Iš šio oro uosto skraidina tik dvi aviakompanijos – pigiosios „Ryanair“ ir hibridinės „airBaltic“. Naujojo sezono tvarkaraštyje numatytos naujos vasaros kryptys į Alikantę, Kaljarį, Maltą, Trapanį, Maljorką, Kosą, Rodą bei Kiprą. Iš viso naujojo sezono tvarkaraštyje numatyta 19 krypčių.
Nemėgstantiems skristi galima keliauti autobusais. Tradiciškai tokios kelionės, nors ir mažiau patogios, atsieina pigiau. Juolab kad naujovių yra ir čia. Kelionių organizatoriaus „Grūda“ vyr. vadybininkė Rasa Balčiūnaitė išskirtų Balkanų regioną. Atkreiptinas dėmesys, kad šiemet pirmą kartą pradėta keliauti ir į palyginti dar visai neseniai susikūrusią Kosovo valstybę. „Bent į ją niekas iš lietuvių tikrai dar nerengė kelionių autobusu“, – teigia R.Balčiūnaitė ir prideda, kad ši kelionė išpopuliarėjo vos pasirodžiusi.

Pigiosios oro linijos – pigesnės, bet ne pigios
Jau gana didelė dalis Lietuvos gyventojų įprato naudotis pigiųjų oro linijų paslaugomis. Tiesa, šiemet šių oro linijų siūlomos kainos jau šiek tiek didesnės nei, tarkime, prieš dvejus metus. Tačiau bet kokiu atveju jos gerokai mažesnės nei tradicinių oro linijų. Be to, pigių oro linijų lėktuvais į daugelį miestų galima nuskristi tiesiogiai, o skrendant tradicinėmis oro linijomis reikalingi persėdimai.
„Pavyzdžiui, norint iš Vilniaus nuskristi į Barseloną, tiesioginį skrydį siūlo dvi pigių skrydžių bendrovės. Norint skristi tradicinėmis oro linijomis reikėtų persėsti, tarkime, Frankfurte. Čia kito skrydžio tektų laukti kelias valandas. Geriau sėsti į pigių skrydžių lėktuvėlį ir netrukus būti Barselonoje. Be to, nereikės pakloti 1100–1200 Lt“, – sako jaunasis pigių kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas, geriau žinomas kaip Makalius.
Vis dėlto derėtų paminėti didelį pigių oro vežėjų minusą. Šios oro linijos labai dažnai skraidina į toliau nuo miestų esančius oro uostus. Todėl radus pigų bilietą dar gali tekti nusivilti, nes teks nemažai primokėti norint nusigauti į galutinį tašką. Puikus pavyzdys – skrydis su „Ryanair“ į Paryžių. „Nusileidžiama Bovė oro uoste, nuo Paryžiaus nutolusiame apie šimtą kilometrų. Vadinasi, iki paties Paryžiaus dar tenka keliauti 50–60 minučių ir už šį malonumą papildomai sumokėti 15 eurų į vieną pusę“, – įspėja R.Širvinskas.
Renkantis iš pigių oro linijų krypčių, vaikinas rekomenduotų Koso salą, Tamperą, Barseloną, Romą bei Brėmeną. Į pastarąjį, sumokėjus ir už grįžimą, kartais galima nuskristi ir už šimtą litų, tad tai tikrai tinkamas kelionės tikslas turintiems mažai laiko, juolab kad ir oro uostas nuo miesto centro nutolęs vos kelis kilometrus.
Beje, tuos, kuriuos suvilioja žodis „pigių“, turėtų žinoti, kad pigių skrydžių era eina į pabaigą. Tarkime, dar prieš kelerius metus buvo galima rasti pakankamai daug bilietų už vieną centą, kelis ar kelias dešimtis litų, o įprastinė jų kaina po visą Europą siekdavo maždaug 200–300 Lt, tačiau dabar pamatyti kažką panašaus tenka labai retai. „Jei ir randi skrydį už kelias dešimtis litų, atgal vis vien tenka skristi už įprastą kainą“, – konstatuoja Makalius.
„Apskritai kelionės brangsta, Lietuvoje pasiūla nedidėja. Klientus kartais siunčiame skristi iš Varšuvos – tai gali būti gerokai pigiau. Ten didesnė rinka, konkurencija, ir kainos automatiškai mažėja“, – prideda turizmo agentūros „Aviaekspresas“ direktorius, Lietuvos turizmo asociacijos tarybos narys Algirdas Jocys.

Įdomiau, pigiau keliauti su nekomercinio turizmo entuziastais
Populiarėja ir dar viena turizmo šaka – nekomercinis turizmas. Daug pasaulio išmaišęs Vilniaus autostopo klubo įkūrėjas Vladas Sapranavičius siūlo keliauti prisijungiant prie labiau patyrusių keliautojų (turinčių unikalios patirties) organizuojamų kelionių, o to kelionių agentūros negali pasiūlyti. Be to, nekomercinio turizmo entuziastų siūlomų kelionių kainos būna kur kas mažesnės.
„Pavyzdžiui, galima labai pigiai pakeliauti organizuojant keliones per Vilniaus keliautojų klubą. Susiorganizuoja grupė, iš anksto visai grupei perkami pigesni bilietai, o vizomis pasirūpina kuris nors organizatorių, ir už tai nereikia mokėti agentūrai“, – paaiškina V.Sapranavičius.

Naujos skrydžių kryptys
Vasaros kryptys iš Kauno
Alikantė (Ispanija), Kaljaris (Sardinijos sala Italijoje), Malta, Trapanis (Sicilijos sala Italijoje), Maljorka (Ispanijos sala), Kosas ir Rodas (salos Graikijoje), Kipras
Vasaros kryptys iš Vilniaus
Alesundas (Norvegija), Trondheimas (Norvegija), Diuseldorfas/Vėcė (Vokietija), Chanija (Kretos sala Graikijoje), Stambulas (Turkija), Stokholmas (Švedija)

Svetingumo klubai domina ir vyresnius
Vadinamieji svetingumo klubai domina jau ne tik pigiau keliauti norinčius jaunuolius, bet ir vyresnius įvairias pajamas gaunančius žmones. Šiuo metu pasaulyje populiariausi du: daugiausiai narių turintis CouchSurfing.com ir į Europos šalis labiau orientuotas hospitalityclub.org. Jų siūlomomis paslaugomis naudotis skatina ne tik nemokama nakvynė, bet ir galimybė iš arti susipažinti su vietine kultūra, dažnai kartu gaunant ir vietinį gidą, ar tiesiog susirasti draugų visame pasaulyje.
Šie svetingumo klubai veikia visai paprastai: pirmiausia reikia užsiregistruoti kuriame nors jų, pateikti apie save įvairios informacijos ir tada, pasirinkus šalį ar miestą, pradėti ieškoti, kur apsistoti, arba priimti kitus keliautojus paviešėti savo namuose.
Nors tai nemokami klubai, čia taip pat kursuoja tam tikra valiuta – reputacija, įvaizdis. Kadangi būsimieji šeimininkai (angl. „hosts“) apie ką nors spręsti gali tik iš potencialaus svečio paskyros, svarbu, kad ten pateikta informacija sudarytų patikimo žmogaus įvaizdį. Paprastai tariant, niekas po savo stogu nenori priimti nežinia ko. Bene daugiausiai lemia kitų žmonių, keliautojų atsiliepimai. Po pirmųjų viešnagių gavus neigiamų atsiliepimų, viskas tuo gali ir pasibaigti. Ir atvirkščiai.
Be to, yra ir kita medalio pusė: keliautojas apie būsimąjį šeimininką taip pat daug nežino, tad ne visada gali patekti pas širdžiai mielus žmones. Kita vertus, susitarus, kad pas kažką liksi nakvoti tiek ir tiek naktų, dar nereiškia, kad taip ir bus, nes visada išlieka rizika, jog šeimininkai pradings arba atsakys ir paskutinę minutę teks ieškotis naujos vietos.

Kur geriausia keliauti ir kodėl

Studentams
Kur: Balkanai, ypač Kroatija
Kodėl: ypač geras kainos ir kokybės santykis, įvairi gamta tinkama tiek poilsiautojui, tiek nuotykių ieškotojui. Be to, žmonės čia paprasti ir draugiški.

Kur: Turkija (aplenkiant kurortus)
Kodėl: „Turkish Airlines“ pradėjus skraidinti iš Vilniaus į Stambulą, tampa paprasčiau keliauti po visą šalį. O Turkijos periferija gali pasigirti gražia gamta, svetingais žmonėmis ir nedidelėmis kainomis.

Kur: Gruzija
Kodėl: puiki vieta aktyviam turizmui. Jau vien dėl Juodosios jūros ir puikiai alpinizmui, pėsčiųjų žygiams bei slidinėjimui tinkamų Kaukazo kalnų.
Šeimoms
Kur: Viduržemio jūros salos (ypač Sardinija ir Sicilija Italijoje, Korsika Prancūzijoje)
Kodėl: paprasta nuvykti – daug kur galima nuskristi tiesioginiais reisais, be to, šiose salose atmosfera provincialesnė, svetingesnė nei žemyninėje dalyje.

Kur: Vokietija, Prancūzija arba Jungtinė Karalystė
Kodėl: dėl nuotykių parkų įvairovės. Vokietija garsi Europos, Serengečio, Heidės parkais, Legolendu, „Fantazijų šalimi“, vandens atrakcionų parku „Tropikų sala“, „Žaidimų šalimi“ (vok. „Spieleland“), Prancūzija – Disneilendu, Asterikso, „Futuroscope“, „Terra Botanica“ parkais, o Jungtinė Karalystė – Legolendu, Digerlendu, „Alton Towers“, „Thorpe“, Česingtono nuotykių parkais ir kt.

Poroms
Kur: Viduržemio jūros salos
Kodėl: tai geras pasirinkimas norintiems poilsio ir romantikos.

Kur: Marokas
Kodėl: nestandartiškai romantiška šalis.

Senjorams
Kur: Škotija (Didžioji Britanija)
Kodėl: ramiau – mažiau turistų, graži gamta, maloni oro temperatūra (20–25 laipsnių šilumos).

Kur: Tamperė (Suomija)
Kodėl: malonus oras, mažiau turistų, tinka tiek dėl kultūrinio gyvenimo, tiek dėl galimybės ramiai mėgautis gražia gamta.

Komentuokite