Nelengva visoms dukroms: ir toms, kurios turėjo tobulą tėvą, ir toms, kurios su juo retai kalbėdavosi…

Jeigu tėvas buvo po mamos padu ir nuolankiai pildydavo visus jos reikalavimus, gali būti, kad būtent tokio žmogaus ieškosite ir jūs. Nes su valdingu vyru nemokėsite bendrauti. O jeigu tėvas buvo tobulas vyras ir tėvas, tikriausiai bus sunku sutarti su žmogumi, kuris nenešios jūsų ant rankų…

I istorija: „Tėvas buvo labai jautrus žmogus, visada palaikydavo“
„Esu vienturtė, – pasakoja Vilija. – Užaugau šeimoje, kurią galiu vadinti idealia: tėtis rūpinosi, kad mums nieko netrūktų, labai mylėjo mamą ir nesigėdijo rodyti savo jausmų, kasdien girdėdavau žodžius „myliu“, „pasiilgau“, „puikiai atrodai“… Nors daug dirbo, tėtis visada rasdavo laiko man. Kai grįždavo iš darbo, iškart siūlydavo įvairių pramogų arba tiesiog pasisodindavo ant kelių, pasakodavo, ką nuveikė per dieną, koks jis pats buvo vaikystėje, garsiai skaitydavo pasakas. Paauglystėje draugės man pavydėjo, nes tėvas buvo labai išvaizdus, turėjo puikų skonį ir humoro jausmą, neatsisakydavo nueiti su manimi į kiną, teatrą ar net draugų vakarėlį. Nors puikiai sutariau su mama, visiškai atvirai kalbėdavausi tik su tėčiu. Žinojau: kad ir kas nutiks, jis mane palaikys, tikrai neskaitys pamokslų, bet būtinai patars, nuramins, paskatins veikti, pagirs… Jam buvo įdomu, kaip gyvenu, apie ką mąstau, ką planuoju, kaip jaučiuosi. Manau, kad tokių vyrų – nedaug, tikriausiai todėl vis nerandu to, vienintelio. Visus draugus lyginu su tėčiu – kol kas nė vienas jam neprilygo…“
Ką mano psichologai. Tėvas, kuris nuoširdžiai myli ir palaiko savo dukrą, suteikia jai pasitikėjimo savimi, užaugina, o ne pakerpa sparnus. Nieko nuostabaus, kad suaugusi tokia moteris vyrams aukštai iškelia reikalavimų kartelę, jiems tikrai nelengva prilygti tėvui. Dažna tėčio dukrelė tiki, kad žmogus, norintis būti šalia, privalo besąlygiškai ją mylėti, turėtų būti protingas, jautrus, atidus, supratingas, atlaidus – kaip tėvas. Nuostabu, kad turėjote tobulą tėvą, tikrai ne kiekviena dukra gali tuo pasigirti! Tačiau…
Ką daryti. Jei tikrai norite užmegzti ar palaikyti gražius santykius su priešingos lyties atstovais, pati sakykite gražius žodžius, ieškokite kompromisų, aukso viduriuko, kuris patenkintų ir jus, ir žmogų, kuris šalia, nesistenkite bet kurios situacijos pakreipti sau patogia linkme.
Kita vertus, vienatvė neturėtų jūsų gąsdinti, juk esate savimi pasitikinti moteris, žinote, ko norite iš gyvenimo, turite susiformavusių įpročių ir jums nereikia vyro tik tam, kad pasijustumėte ko nors verta ar užkirstumėte kelią apkalboms ir piktiems komentarams.

II istorija: „Tėvo namie beveik nebūdavo…“
„Turiu dvi seseris ir brolį, taigi augau daugiavaikėje šeimoje, – prisimena Diana. – Mana niekur nedirbo, todėl tėčiui teko pasukti galvą, kaip mus visus išmaitinti. Matydavome jį labai retai. Deja, ir tomis dienomis, kai būdavo namie, tėtis beveik nekreipdavo į mus dėmesio. Draugės pasakodavo, kad su tėčiais važinėja dviračiais, eina į baseiną, gamina valgį, o manasis sumurmėdavo sau po nosimi: „Kaip sekėsi mokykloje?“ ir tuo mūsų bendravimas baigdavosi. Pavydėjau Rasai, kurios tėtis mokėjo gražiai supinti kasas… Man labai trūko tėvo dėmesio ir šilumos, bet dabar, kai užaugau ir ištekėjau, pastebiu, kad jausmus rodantis vyras mane erzina…“
Ką mano psichologai. Retas vyras moka rodyti, juolab kalbėti apie savo jausmus. Esate laiminga, jeigu sutikote kaip tik tokį žmogų: atidų, rūpestingą, supratingą.
Kita vertus, dažna trokšta ištekėti už vyro, kuriam šeima – svarbiausias dalykas pasaulyje, bet ilgainiui nustoja tuo džiaugtis ir nesupranta, kodėl jis, užuot siekęs karjeros ir didesnės algos, leidžia laiką namuose ir žaidžia su vaikais…
Ką daryti. Iš tiesų turėtumėte džiaugtis, kad jūsų vyras rūpinasi vaikais ir nemano, kad galės atsigriebti kada nors vėliau, kai jie paaugs. Mat jeigu praleis svarbią akimirką, vėliau su vaikais gali ir nebeužmegzti ryšio… Mamos savo vaikus linkusios savintis, nes esą myli absoliučia meile. Bet būtina palikti vietos ir tėčiui.

III istorija: „Tėvas šoko pagal mamos dūdelę“
„Mama laikė visus keturis namų kampus, o tėvas elgdavosi taip, kaip ji norėdavo ar liepdavo. Jeigu ir turėjo savo nuomonę, niekada jos nepasakydavo, – pasakoja Aušrinė. –  Pamenu, mama nupirko tėvui vyšninės spalvos kostiumą, o jis, užuot atsisakęs tokios spalvos drabužius vilkėti, juo pasipuošęs kasdien eidavo į darbą… Mama buvo valdinga, dažnai su ja susikivirčydavau iki durų trankymo, o tėvas į mudviejų konfliktus nesikišdavo. Nesuprasdavau – gal jo nervai geležiniai? Tėvą mylėjau, bet ar gerbiau – nežinau. Deja, likimas man siunčia būtent tokius, nesugebančius imtis iniciatyvos, neturinčius savo nuomonės vyrus, už kuriuos viską turiu nuspręsti. O su savimi pasitikinčiais nemoku bendrauti…“
Ką mano psichologai. Regis, gavote nelabai gerą pamoką, kad vyro nuomonė – nesvarbi ir juo negalima pasitikėti. Ir nors toks šeimos modelis, kurį matėte namuose, neatrodo priimtinas, jaučiate, kad esate jame įkalinta. Jeigu norite, kad padėtis imtų keistis, nustokite viską spręsti pati: dažniau klauskite savo partnerio nuomonės, padėkokite už patarimus, pasakykite, kad labai juos vertinate, atvirai rodykite savo pripažinimą, pagarbą ir meilę. Nors vyrai fiziškai stipresni, neretai emociškai būna pažeidžiamesni už moteris, todėl juos nuolatos reikia įkalbinėti, girti ir paremti.
Ką daryti. Jeigu atkakliai bandysite pabrėžti savo pranašumą, sukelsite abejonių, ar iš tiesų savimi pasitikite. Kita vertus, jeigu elgiatės kaip kadaise mama (galbūt net nesąmoningai), jis šalia jūsų pradeda jaustis nelabai tvirtai, ima abejoti savo vyriškumu ar jūsų jausmais jam. Pati savęs paklauskite: ar nuoširdžiai vertinate žmogų, kuris yra šalia jūsų? Jeigu jums abiem svarbu išsaugoti tarpusavio ryšį, pasistenkite rasti lygiavertiškesnį bendravimo būdą.