Kaip originaliai pražydinti kiekvieną tuščią plotelį

Jei turite mažutį žemės lopinėlį ir, atrodytų, gėlynui nėra vietos, įmanoma visus stebinti originaliomis idėjomis ir gėrėtis gėlių žiedais. Pasitelkusi fantaziją galite pakeisti kiekvieną sodo, darželio, terasos ar balkono kampelį.

Kai nėra daug vietos, bene lengviausias būdas papuošti aplinką – įdomiai išdėlioti vazonėliuose susodintas gėles. Čia pravers senos lentynos, kopėčios, dėžės, įvairios skardinės ar seni vazonai.

Neskubėkite į vazonus sodinti naujų gėlių, į kiemą galite išnešti kambarinius augalus. Tik tuomet apsaugokite kambarines gėles nuo tiesioginių saulės spindulių ir raskite joms šviesų bei nevėjuotą kampelį. Jeigu nusprendėte gėlių pasisodinti, geriau pirkite lengvai prižiūrimų daugiamečių augalų arba nereiklių vienmečių gėlių. Per visą vasarą gražiai atrodo bei daug rūpesčių nekelia šlamučiai, šuninės cimžiedos ar lauko gebenės.

Nebūtina daug išleisti gražiems vazonams. Iš tiesų sode originaliai atrodo paprasti, neglazūruoti moliniai vazonėliai, net senos skardinės, pavyzdžiui, pritvirtintos prie tvoros ar sienos. Tik atminkite – ne darželyje, o vazonuose augantys augalai vasarą greičiau išdžiūsta, todėl turėsite dažniau juos laistyti. Be to, nepamirškite ir nuolat palepinti trąšomis.

Jei žemės turite tik daržovėms, su gėlėmis kopkite į viršų. Pritvirtinus lentynėles arba kopėčias, galima rasti papildomos erdvės. Viršuje sustatykite šviesiamėges, o apačioje – mažiau šilumai reiklias gėles. Ant lentynėlių dėliodama gėlių vazonėlius nebijokite žaisti: grupuokite gėles pagal vazonų dydį, žiedų spalvas, originaliai atrodo asimetriškai sustatyti vazonėliai.

Gera išeitis – didesnes medines dėžes panaudoti kaip vazonus ir prie jų pritvirtinti ratukus. Į tokias dėžes sodinkite aukštaūgius augalus, kuriais galėsite apsitverti nuo pašalinių akių. Negana to, šiuo ratuotu vazonu lengvai augalą perkelsite į norimą vietą.

Seni daiktai atgyja

Galbūt palėpėje vis dar stovi seniai nenaudojama kėdė, komoda ar stalčius? Jau atitarnavusių baldų neskubėkite atsikratyti, verčiau pagalvokite, kaip galėtumėte juos panaudoti.

Kėdė – antram gyvenimui!

Dar šią vasarą jos nemeskite į šiukšlyną, verčiau prikelkite antram gyvenimui. Imkite ir naudokite kaip platų vazoną, kuriame įspūdingai atrodys smulkios, neaukštaūgės gėlytės. Šia žydinčia kėde sode ar mažoje terasoje papuošite tuščią erdvę.

Naujas komodos, stalčiaus vaidmuo

Sena nebenaudojama komoda gali praversti. Į ilgus lovelius pasodinkite gėlių ir sudėkite į komodos stalčius! Ant komodos viršaus galite padėti gėlių vazonėlių.

Burnočiai – puošia, maitina ir gydo

Burnotis – gražus ir naudingas augalas. Nelepus, ilgai džiugina gražiais žiedais. Šie augalai vertinami dėl maistinių ir ypač gydomųjų savybių – tai vaistas nuo šimtų ligų. Burnočiai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gydo tuberkuliozę, bronchitą ir pneumoniją, egzemą, skrandžio opą, nudegimus, stiprina imunitetą, slopina vėžinių ląstelių vystymąsi.

Burnočių sėklos primena lazdynų riešutus. Jose yra 15–17 proc. baltymų, 5–8 proc. riebalų, 4–7 proc. ląstelienos – gerokai daugiau nei kituose varpiniuose javuose. Gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo. Juose nėra gliutenino, kuris daugeliui sukelia alergiją. Net nedidelis kiekis, įdėtas į kepinius, pagerina jų kokybę. Vegetarai net lepinami vadinamuoju burnočių mėsos faršu. Vertingos daigintos sėklos.

Vertingi ir lapai. Maistui vartojami jauni lapai. Skinami tada, kol dar nepradeda leisti žiedinių stiebų. Vėliau jie tampa šiurkštūs, kieti ir neskanūs. Jaunus burnočių lapus ir stiebus galima troškinti, virti, šaldyti, džiovinti ar konservuoti, padažams, sriuboms jie suteikia ypatingą skonį, puikus garnyras prie mėsos ir žuvų. Burnočių salotos – tai vitamino C, kalcio ir daugelio mikroelementų šaltinis. Salotoms ruošti tinkamiausi praėjus 30–50 dienų po sudygimo. Valgomi ir žiedai.

Burnočiai nėra labai reiklūs, gali augti bet kokioje dirvoje. Be to, burnočius galite auginti ne tik daržuose ar jais puošti gėlyną – šį augalą rekomenduojama auginti ir balkone.

Populiariausi burnočiai

Anksčiau burnočiai Lietuvoje buvo labai populiarus augalas. Skiriamos keturios pagrindinės burnočių grupės: salotiniai (lapiniai), grūdiniai, daržiniai ir dekoratyviniai.

■ Trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor L.). Salotiniai (lapiniai) burnočiai labai populiarūs ir maistui vartojami kaip špinatai. Bene plačiausiai paplitę trispalviai burnočiai. Jie yra labai puošnūs, užauga iki 1,3 m aukščio.

■ Uodeguotasis burnotis (Amaranthus caudatus L.). Šio augalo žiedai būna smulkūs, tamsiai raudoni, avietiniai arba tamsiai žali, sudaro ilgas svyrančias kekes. Žiedai džiovinami sausoms puokštėms daryti.

Metas sėti

Burnočiai yra šilumamėgiai augalai, todėl geriausiai dygsta ir auga, kai oro bei dirvos temperatūra didesnė nei 15 °C. Jie atsparūs nedidelėms šalnoms ir sausroms. Mėgsta derlingą žemę, bet tręšti rekomenduojama organinėmis trąšomis (tirštu ir skystu mėšlu, kompostu). Sėti reikėtų į purią dirvą gegužės mėnesį. Jeigu dirva drėgna, sėkite į 1–1,5 cm gylį, o puresnėje dirvoje puikiai sudygsta sėjant 2,5 cm gyliu.