Mokslininkė Marie Curie (Marija Kiuri) yra vienintelis žmogus, laimėjęs Nobelio premijas tiek už laimėjimus fizikos, tiek chemijos srityse. Be to, moteris sugebėjo išauginti dvi ne ką mažiau pasiekusias dukteris: viena pasekė motinos pėdomis ir laimėjo Nobelio premiją, kita milijoniniais tiražais pardavinėjo grožines knygas.

Pirmasis mokytojas – tėvas
Jaunystėje M.Curie daugiau įtakos darė, ko gero, tėvas, o ne motina. Jis buvo matematikos ir fizikos profesorius, visus penkis šeimos vaikus nuo pat mažų dienų ėmęs šviesti įvairiose srityse. Kadangi Rusijos valdžia uždarė Liublino universitetą, kuriame vyras dėstė, o pats mokslininkas dėl patriotinių pasisakymų už nepriklausomą Lenkiją nebegalėjo gauti jokio gerai apmokamo darbo, jis dėmesį sutelkė į savo atžalų išsimokslinimą.
Nors M.Curie ir buvo labai talentinga tiksliųjų mokslų srityje, dėl lyties jos nenorėjo priimti jokia aukštoji mokykla. Mokydamasi įvairiuose „keliaujančiuose universitetuose“, mergina puoselėjo svajonę vieną dieną išvažiuoti. Tam moteris užsidirbo privačiai mokydama kitus talentingus jaunuolius.

Nesėkminga pirmoji meilė
Įdomu tai, kad M.Curie įsimylėjo vienos lankomų šeimų sūnų Kazimierzą Zorawskį (Kazimierą Zuravskį), kuris vėliau tapo garsiu matematiku. Nė vieno jaunuolių šeima santuokai nepritarė ir pora turėjo išsiskirti. Tačiau net po daugelio metų, fizikei bei chemikei jau mirus, K.Zorawskis kasdien ateidavo pamąstyti prie Lenkijoje jai atidengto paminklo.

Prancūzijoje gyveno skurde
1891-aisiais M.Curie persikėlė gyventi į Paryžių. Kad baigtų chemijos ir fizikos studijas, mergina toliau mokytojavo. Tačiau uždirbamų pinigų vargiai užteko pragyventi ir M.Curie nuolat badaudavo. Biografai pabrėžia, kad tuo metu mokslininkės kūnas buvo toks nualintas, jog ji dažnai trumpam prarasdavo sąmonę. Netrukus jai vis dėlto nusišypsojo laimė ir ji sutiko Pierre’ą Curie (Pjerą Kiuri). Tuomet vyras jau turėjo savo laboratoriją ir pasiūlė talentingajai lenkei dirbti su juo. Neilgai trukus prancūzas iki ausų įsimylėjo savo kolegę. Pora kartu ne tik dirbo, bet ir keliavo. Kartu su drauge P.Curie netgi vyko į Lenkiją aplankyti jos šeimos.

Bekraštė vyro meilė
Galiausiai vyras pasipiršo. Iš pradžių Marie, kurios pavardė tuomat dar buvo Sklodowska (Sklodovska), atsisakė, mat tikėjosi vieną dieną grįžti į gimtinę. Vyro ryžtas vesti lenkę buvo toks stiprus, jog siūlėsi vykti kartu su ja ir greičiausiai… iš gerbiamo mokslininko tebūtų tapęs eiliniu prancūzų mokytoju. Tačiau Lenkijos universitetai vis dar neketino moters priimti į doktorantūrą, tad pora visam laikui liko dirbti Prancūzijoje.

Iškart net dvi premijos
Netrukus Curie pora tapo fizikos Nobelio premijos laureatais, o Marie – pirmąja per visą apdovanojimų istoriją Nobelio premiją gavusia moterimi. Tačiau šią sėkmę sekė nelaimė aseniniame moters gyvenime – po trejų metų Pierre’as mirė. Moteris ne tik liko rūpintis viena didžiausių Prancūzijos laboratorijų bei dėstyti Sorbonos universitete, bet ir augino dukteris: devynerių Irene (Irena) bei dvejų Eve (Eva). Rezultatas – 1911 m. laimėta antroji Nobelio premija. Šįkart chemijos srityje.

Prioritetas – dukterų išsilavinimas
Tačiau M.Curie rasdavo laiko dirbti ir su dukterimis. Ji lygiai taip, kaip vaikystėje ją mokė tėvas, namų sąlygomis stengėsi skiepyti Irene ir Eve tą pačią meilę mokslui, kurią jautė pati. Jos pamokos dukterims nesibaigė tiksliaisiais mokslais, moteris ugdė mergaičių skonį literatūrai, jausdama patriotinius jausmus Lenkijai, mokė jas gimtosios savo kalbos ir kultūros (jos meilė tėvynei matoma ir jos mokslo laimėjimuose – pirmasis jos atrastas cheminis elementas pavadintas poloniu, būtent taip lotyniškai skamba Lenkijos vardas).

Viena duktė sekė motinos pėdomis
Vyresnioji M.Curie duktė rodė nepaprastus gabumus toje pačioje srityje kaip ir jos motina. Pirmojo pasaulinio karo metais mergina dukart Nobelio premijos laureatei padėjo kurti bei įrenginėti apsaugos nuo radiacijos prietaisus, radarus. Tuo metu Irene tebuvo septyniolika metų. Vėliau M.Curie duktė ne tik mokėsi moters įsteigtame institute, bet ir 1935-aisiais (kaip ir motina) laimėjo Nobelio premiją už laimėjimus chemijos srityje.

Kita – vienintelė šeimos humanitarė
Kita genialios mokslininkės duktė Eve pasuko kitu keliu nei jos tėvai bei sesuo. Mergina labiau žavėjosi menais bei humanitariniais mokslais, todėl baigė žurnalistikos studijas, kurį laiką profesionaliai grojo fortepijonu. Dvi jos išleistos knygos – „Madam Ciuri“ bei „Kelionė tarp karių“ – tapo bestseleriais. Pirmoji jų – iki šiol detaliausia ir intymiausia M.Curie biografija.
Būdama 60-ies, E.Curie, naudodamasi garsiu vardu, nusprendė visą savo laiką atiduoti darbui UNICEF. Už pagalbą teikti išsilavinimą mažiau išsivysčiusių šalių vaikams bei kovą dėl lygių teisių moteris apdovanota ne vienu apdovanojimu. Juokaujama, kad Curie šeimoje Eve turėjo būti vienišiausia, mat vienintelė iš keturių jos narių nėra laimėjusi Nobelio premijos.

Nesugadinta šlovės
M.Curie garsėjo itin kukliu ir kilniu būdu. 1893-iaisiais, kai mergina dar gyveno skurdžiai, ji gavo mažą stipendiją, kurią grąžino po ketverių metų, kai tik pati užsidirbo pakankamai pragyventi. Taip pat didžiąją dalį su Nobelio premija atitenkančių pinigų ji išdalijo įvairioms mokslo institucijoms. Toks elgesys kitą genialų fiziką Albertą Einsteiną (Albertą Einšteiną) vertė M.Curie apibūdinti kaip „vienintelį žmogų, kurio nesugebėjo sugadinti šlovė“.

Genialios mokslininkės mirtis
M.Curie mirė 1934-aisiais. Įtariama, kad 66-erių moteris mirė dėl to, jog daugybę valandų praleido prie radioaktyviųjų medžiagų. Ironiška, bet jų tyrinėjimas, kuris kainavo moteriai gyvybę, ko gero, išgelbėjo milijonus žmonių. Iki šiol gyvuoja M.Curie įsteigtas chemikų institutas. Šiandien net keturi jo mokiniai yra laimėję Nobelio premijas.