Žemuogės priežiūros reikalauja šiek tiek mažiau nei braškės

Dažnai girdime, kad suvalgius stiklinę žemuogių pusei sezono organizmas apsirūpina geležies atsargomis. Svarbu žinoti, kiek naudos gauname valgydami vieną ar kitą produktą, bet nenuginčijamas faktas – žemuogės tiesiog skanios. Dar iš vaikystės prisiminus svaigina kvapas pirmųjų žemuogių, suvertų ant ilgiausios smilgos. Tik kur rasti tą žemuogių pievelę? Gal ji gali būti jūsų sodyboje? O gal žemuogiauti galima ir balkone?

Ištvermingosios žemuogės turi magiškų galių
Kadaise žemuogių uogas žmonės laikė meilės maistu, o lapus nešiodavosi su savimi sėkmei prisišaukti. Besilaukiančios moterys turėdavo prie kūno mažus lapų ryšulėlius kaip apsauginius amuletus. Štai tokiomis magiškomis mažos uogelės savybėmis tikėta senovėje. Archeologų tyrinėjimai rodo, kad žemuogėmis žmonės dar neolito laikais malšino skausmą.
Europos soduose šie augalai auga jau nuo XIV amžiaus – 1368 metais Prancūzijos karalius savo sodininkui liepė pasodinti 1200 žemuogių karališkajame sode Luvre, Paryžiuje. Anglijos soduose jos taip pat šiuo laikotarpiu pradėtos auginti. Kitose Vakarų Europos šalyse žemuogės imtos sodinti XVI amžiuje.
Beje, paprastosios žemuogės išgyvena net prie poliarinio rato. Be to, pakenčia ir karštį. Skoniu, kvapu ir naudingomis savybėmis žemuogės skiriasi nuo artimiausių savo giminaičių braškių. Taigi rinktis braškes ar žemuoges? Kurių uogos skanesnės, vertingesnės? Žinoma, ir vienų uogų privalumų, ir kitų rasite, todėl geriau auginti tiek braškių, tiek žemuogių, bet kuo toliau vienas nuo kitų.
Žemuogių auginimas nėra sudėtingas, ypač jei jos sodinamos žemes uždengus daržo plėvele su įkirpimais – nereikės jų nuolat ravėti. Geriausia išsirinkti veislę, kuri neleidžia ūsų ir yra atspari šalčiams, dera nuo pavasario iki rudens.
Žemuogėms ypatingos priežiūros nereikia, ji tokia kaip braškių, pavasarį reikia nuskinti senus lapus, iškarpyti ir tada pradeda augti nauji ūgliai. Kai kurių veislių dar reikia ūsus karpyti, bet dabar dažniau prekiaujama tik beūsėmis.

Kur geriausia sodinti? Kokias veisles rinktis?
Žemuogėms parinkite saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Jei dirva lengvesnė, geriau rinktis šiek tiek ūksmingesnę vietą, nes perdžiūvusi dirva sumažins uogų derlių. Žemuogėms reikėtų lengvesnio, silpnai rūgštoko su kuo daugiau humuso priemolio arba priesmėlio. Lysvės žemuogėms ruošiamos prieš 1–2 mėn. iki sodinimo. Prieš sodinant geriau šviežiu mėšlu netręšti. Jei dirva drėgna – auginkite aukštose lysvėse. Smėlėtose dirvose uogos būna smulkios, nes trūksta drėgmės.
Priesmėlio dirvos tręšiamos į 1 kv. m dedant kibirą perpuvusio mėšlo ir durpių, o į smėlingas dirvas dedama po kibirą velėninės žemės, durpių, perpuvusio mėšlo ir 3–4 kg pjuvenų. Durpingose ir molingose dirvose į 1 kv. m ploto beriama 12 kg stambiagrūdžio upės smėlio, 10 kg perpuvusio mėšlo arba komposto ir 5 kg senų pjuvenų.
Lysvė sukasama 30–35 cm gyliu, išrenkamos piktžolių šaknys. Sukasta lysvė išlyginama, užberiama upės smėliu, kad nesiveistų šliužai, sraigės.
Jei dirva nederlinga, reikia į 1 kv. m įterpti kibirą perpuvusio komposto, tinkamiausias yra paruoštas iš lapų. Į sunkesnę dirvą įmaišykite apie kibirą smėlio. Esant smėlingam dirvožemiui įterpiama molingos žemės. Rūgščias dirvas rekomenduojama kalkinti likus metams iki sodinimo.
Žemuogės nemėgsta per didelės drėgmės ir saulės atokaitos – tokioje vietoje uogos gali susmulkėti ar net sudžiūti. Kai karšta, kerelius porą kartų per savaitę vertėtų nupurkšti vandeniu – bus stambesnės.

Nusprendus auginti nedaug žemuogių, jos susodinamos taip, kad būtų paprasta prieiti iš visų pusių. Atstumai tarp krūmelių 25–30 cm. Sodinimui parenkami gerai išsivystę krūmeliai, reikia palikti ant šaknų kuo daugiau žemės. Pasodinti reikėtų iki gegužės vidurio. Geriausia sodinti į šviesai nelaidžią daržo plėvele padengtą dirvą.
Sodindami į duobutesdar  įdėkite perpuvusio, sijoto komposto. Geriau rinktis sterilizuotą iš parduotuvės arba bandyti tai daryti su savo kompostu. Bet prisiminkite, kad savi kompostai būna užkrėsti karkvabalių ir kitų kenkėjų lervomis ir kiaušiniais, kurie labai mėgsta šviežias žemuogių šaknis.
Duobutę gausiai priliekite, palaukite, kol susigers vanduo. Duobučių vietas išmatuokite uždėję daržo plėvelę su padarytais 10 cm skersmens įkirpimais. Patogiausia tai padaryti, pritvirtinus vieną plėvelės galą ir ją ištiesus. Paruošus duobutes, plėvelė palengva lenkiama, o daigai perkišami ir sodinami. Jiems augant  daržo plėvelė užlenkiama į vidų, plečiantis krūmui, papildomai praplatinama.
Laistykite žemuoges iš ryto drungnu (20–22 °C) vandeniu. Sausu metu laistykite kartą per savaitę. Augančias jas sunkesnėse dirvose laistykite rečiau, o lengvesnėse – dažniau.
Papildomai apdulkinama minkštu šepetėliu, juo braukiant per žiedus šiltą saulėtą vidurdienį. Išaugusios netaisyklingos formos uogos rodo, kad apdulkinimui buvo nepalankios sąlygos – lietus, rūkas, karštis, vėsus oras.
Vasarą priežiūra gana paprasta. Tarpus tarp kerelių yra neblogai mulčiuoti – labiau išsilaiko drėgmė ir mažiau įkaista žemė. Bet tai nėra taip būtina kaip braškėms. Žemuogių uogos mažesnės ir tik po stipraus lietaus nulinksta ant žemės, mažiau pūva. Papildomai jos tręšiamos 2–3 kartus. Pertręštos žemuogės išaugina vešlią lapiją, bet sumažėja žiedų ir uogų.
Dažniau auginamos baltauogės ir remontantinės žemuogės, taip pat dekoratyvinės „Pink Panda“ bei „Lipstick“.
Čilinės žemuogės (Fragaria chiloensis) nebijo sausros. Uogos – nuo raudonų iki baltų, prinokusios lengvai atsiskiria nuo kotelio. Mažiau atsparios šalčiui ir ligoms.
Virgininių žemuogių (Fragaria virginiana) uogos beveik du kartus didesnės negu paprastųjų. Prinoksta vienu metu.
„Baron Solemancher“ – labai derlinga veislė. Uogos didelės, sultingos, kvepiančios, primena miško žemuoges. Dera nuo birželio pirmosios pusės iki spalio mėnesio.
„Regina“ veislės uogos būna labai didelės, gerokai didesnės, palyginti su kitomis žemuogių veislėmis. Tai derlinga veislė, dera nuo birželio mėnesio iki vėlyvo rudens. Gerai auga saulėtoje vietoje.
„Riugen“ – atsparios, beūsės, dera iki šalnų.
„Yellow Wonder“ – kerelis būna iki 20 cm aukščio, neaugina ūsų, uogos pailgos.

Žemuogių ligos ir kenkėjai
Žemuogės kenčia nuo kekerinio, sklerotinio puvinio. Kekerinis uogų puvinys – grybelis, kuris pažeidžia uogas, pumpurus, žiedus, lapkočius, uogų užuomazgas, lapus. Labiausiai ši liga plinta, kai šalta ir lietinga. Taip pat žemuogėms žydint – nuo nužydėjusių ir pūvančių žiedlapių, taurėlapių, pūvančių uogų. Ligą galima įveikti fungicidais. Labai svarbu žemuoges „išvaduoti“ nuo piktžolių, nesodinti į tą pačią vietą. Mat grybelio sukėlėjai žiemoja dirvoje arba ant pernykščių augalo dalių. Todėl visada pašalinkite pažeistus lapus ir uogas – geriausia sudeginti.

Dekoratyvinis akcentas
Nors žemuogės – tradicinės sodo uogos, vis dažniau dėmesys atkreipiamas į jų dekoratyvines savybes. Šie augalai gali pakeisti vejos dalį, jais tinka apsodinti takų kraštus, žemuogės netgi gali augti po retašakiais medžiais. Bet geriausias derlius išaugs lysvėse. Žemuoges galite sodinti ir laiptuotose lysvėse, padarytose iš senų padangų.

Žemuogiauti – į balkoną
Pabandykite įsivaizduoti, kad jūsų balkone, vazonėlyje raudonuoja didelės dailios žemuogės… Argi ne nuostabu? Žemuogės balkonuose auginamos dažniau nei braškės (Fragaria ananassa), nes auga sparčiau.
Iš patirties galima tvirtinti, kad vazone užaugintos paprastosios žemuogės (Fragaria vesca) bus stambesnės už augančias pamiškėse ir derės gerokai gausiau iki pat spalio. Nusipirkę ūgtelėjusių augalų, uogų sulauksime jau birželio pabaigoje. Balkone, terasoje jos gali augti nuo gegužės pradžios, bet, jei bus šalta naktis, pridenkite daržo plėvele ar įneškite į vidų. Jauni daigai išrikiuojami eilute arba šachmatine tvarka loveliuose. Galima ir atskiruose induose, bet tokius sunkiau prižiūrėti. Gražiai atrodo žemuogės vazone su „kišenėmis“ – kiekvienoje galima pasodinti po 1–2 kerelius, o viršuje – 3–5.
Galima žemuoges auginti ir kambaryje. Jos sodinamos po vieną į 12–15 cm skersmens vazonėlius. Vasarą jos daug geriau auga lauke nei kambaryje.
Žemuogės pražysta trečią gyvenimo mėnesį, o po ketvirto sunokina pirmąsias uogas. Krūmeliai užauga iki 25 cm aukščio. Tinkamiausias vazono dydis vienam augalui – 2–2,5 l. Lapelius, jeigu jų daug, taip pat pirmuosius žiedus vertėtų nuskabyti – žemuogės geriau derės.
Auginti vazone tinka įvairias remontantines žemuoges – jos paprastai neleidžia ūsų ir dera ilgai. Yra ne tik raudonas, bet ir geltonas bei baltas uogas vedančių veislių. Jos, kaip ir visos žemuogės, gerai auga pusiau pavėsyje, mėgsta drėgną, derlingą, bet neužmirkusią žemę. Labai atviroje saulėtoje vietoje uogos ima džiūti.
Viena populiaresnių remontantinių veislių yra „Czervony & Krem“, kurios kerelius tinka auginti vazonuose. Uogos aromatingos, saldžios, dera raudonos ir geltonos – šios net saldesnės ir aromatingesnės, tik dažnai atrodo, kad vis dar neprinokusios…