Jie „čia ir dabar“ keičia nuotaiką ir kasdienybę…

Žmonės, dažnai nė nesuvokdami, daro viską, kad rastų ir išsaugotų „aukso grynuolį“ – gerą savijautą. Atiduodame tam siekiui dešimtmečius, neretai dirbdami nemėgstamą darbą – kad tik, pavyzdžiui, daugiau ir greičiau užsidirbtume pinigų, pasistatytume nuosavą būstą, kuriame esą gerai jausimės likusį gyvenimą… Arba kuriame šeimas vien dėl asmeninio pasitenkinimo ir pan. Ir viskas tik tam, kad  visada lydėtų gera savijauta. Tik ar tai tinkamiausias kelias?

Proto slaptas tikslas – gera savijauta
Ar kada susimąstėte – geros savijautos siekis kaip tikslas yra gerai ar blogai? Gal gyventi, „kad gerai jaustumėmės“, yra netikslinga? Specialistai ramina: siekti geros savijautos yra gerai! Juk būtent gera savijauta yra svarbiausias jūsų gyvensenos kokybės rodiklis.
Juk nemokantys tvarkytis su savimi ir savo gyvenimu tikrai gerai nesijaučia. Jų gyvenimai dažniausiai menkaverčiai, o jie patys nuolat jaučia pavydą dėl šalia esančių geresnių dalykų. O kur dar su metais didėjantis suvokimas, kad laikas galėjo tekėti turiningiau, prasmingiau, kokybiškiau – ir visa tai verčia jaustis vis blogiau…
Taip nebūtų atsitikę, jei kuo anksčiau būtų pasistengta suvokti natūralius gamtos dėsnius, veikiančius kūne ir sąmonėje, ir veikti pagal juos. Būtent proto prigimtis mus nuolat stumia kažko norėti, siekti pasitenkinimo. Tik reikia žinoti, kad įmanoma ir verta įsiklausyti į prote visu pajėgumu veikiantį geros savijautos paieškos mechanizmą.

Savijautos anatomija
Tad kaip protas gali pajusti pasitenkinimą ir kokią įtaką tai daro gyvenimui? Ir ar mes pajėgūs sąmoningai valdyti savijautą, ar vis dėlto savijautos gerumas priklauso nuo proto būsenos ir jausmų tam tikru periodu?
Savijautos anatomija iš esmės nesudėtinga. Specialistai tvirtina, kad žinojimas gali ją pakeisti. Mat suveikia paprastas dėsnis: kai jau žinai tai, ko anksčiau nežinojai –  nebegali sau leisti elgtis taip, kaip anksčiau buvai įpratęs! Vadinasi, geros savijautos raktas yra nuolatinis tobulėjimas. O galimybę atrasti sritį ir būdus joje tobulėti dovanoja žinios, įgūdžiai ir… patyrimas.
Savijautą kuria sąmonės būsena
Tikriausiai pastebėjote, kad vieną akimirką gali būti puiki nuotaika, jaučiate energijos pliūpsnį, o jau po valandėlės staiga viskas tarsi apvirsta, apleidžia jėgos ir nuotaika, imate pykti ant savęs ar kitų – pablogėja psichinė ir fizinė savijauta.
! Jeigu išmoksite suvaldyti emocijas – išmoksite gerai jaustis bet kurioje situacijoje ir turėsite energijos gyventi taip, kaip norite gyventi.
Sąmonės modelis puikiai aprašytas Carloso Castanedos (Karloso Kastanedos) knygose, Rytų mokslo veikaluose (ypač Senovės Indijos Vedose). O mes štai kaip supaprastintai galime įsivaizduoti sąmonę ir jos būseną.
* Sąmonė – tai tarsi pasaulį apipynusių šviesos gijų sutankėjimas, pasireiškiantis aktyvesniu švytėjimu. Skamba mistiškai, tačiau tai tik metafora, nes mes paprastai švytėjimo nematome dėl per mažo energijos kiekio organizme. O jos mažai dėl to, kad ją netikslingai išeikvoja mūsų nevaldomi sąmonės būsenos svyravimai, sunkaus maisto virškinimas, stresai…
* Sąmonės būsena – tai lyg sąmonės surinkimo taškas. Ši metafora tarsi prizmė, laužianti sąmonės šviesą ir paskleidžianti minčių spektrą proto paviršiuje. Šiam taškui judant įvyksta savijautos pokyčiai, todėl mes galime patirti ir „rojų“, ir „pragarą“ (kartais net tą pačią dieną), pasikeitimus nuo nerimo iki juoko… Deja, tiksliais žodžiais apibrėžiamų sąmonės būsenos modelių kol kas nėra. Tačiau aišku, savijauta tiesiogiai priklauso ir nuo sąmonės būsenos…
! Jeigu norite valdyti savo savijautą, patirti geras emocijas ar paprasčiausiai nutraukti blogą būklę – išmokite valdyti savo sąmonės būsenas.
O jas valdyti galima išmokti per natūralią, gamtos duotą veiklą: mąstymą, kvėpavimą, judėjimą. Be to, šiandien ieškoma technikų, padedančių įvaldyti sąmonės būsenos pokyčius, kad paskui būtų įmanoma lengviau sąmoningai daryti įtaką savijautai.

Trijulė, keičianti savijautą
1 Kūno padėtis ir judesiai. Fizinis kūnas yra tarsi sąmonės tęsinys. Mokslininkai seniai ištyrė, kad nerimas ir pyktis tiesiogiai ardo vidaus organus, tačiau lygiai taip pat veikia ir atvirkštinis ryšys: sveika laikysena suteikia energijos, šokis nuramina protą. Tuo tarpu sėdėjimas susigūžus ir sukryžiavus kojas (ir dėl to silpniau kvėpuojant) provokuoja pažeidžiamumą, baimes, jausmą „kažkas ne taip“… Vadinasi, kūno padėtis ir judesiai gali veikti savijautą.
2 Dėmesio objektas. Tai ypač svarbus sąmonę ir savijautą keičiantis veiksnys. Įsivaizduokite, kad viskas visatoje virpa tam tikrais dažniais kaip šviesa (regimo spektro elektromagnetinės bangos) nuo pačių mažiausių iki pačių didžiausių dažnių. Ir visi materialūs objektai turi savo dažnį: baimė, pyktis, nerimas, pavydas, skausmas virpa žemais dažniais, o meilė, džiaugsmas, užuojauta – aukštais. Netgi kūno vidiniai organai virpa skirtingais dažniais, „grodami“ vieningą kūno gyvybės dainą… Ir čia gali suveikti didžioji dėmesio sutelkimo paslaptis: apie ką galvojate – to objekto vibraciją įgaunate!
Pavyzdžiui, mąstant apie sunkumus darbe, protas ir kūnas įgauna žemas vibracijas. Arba be perstojo galvojant apie konkrečią nesėkmę iškart susijungiama su šiomis žemo dažnio energijomis – apima nemalonus, apatiškas ar net skausmingas jausmas, pablogėja savijauta…
! Savijautą gali veiksmingai pagerinti vizualizacijos praktika: mąstykite, įsivaizduokite tik gerus, trokštamus dalykus, juos mintyse matykite ir jauskite – taip sugersite vizualizuotos sėkmės vibracijas, įgausite jėgų siekti tikslų.
Muzika taip pat stipriai ir greitai keičia savijautą. Mat protas, gaudamas naują objektą (muziką ir jos skleidžiamas vibracijas), netrunka pamesti senąjį. Todėl kasdien būtinai pasiklausykite teigiamas energijas skleidžiančios, gražius vaizdinius ir emocijas žadinančios muzikos…
Sakoma: apie ką nuolat galvoji, tuo ir tampi. Vadinasi, šviesi, aukštų dažnių energija užtikrina gerą savijautą, puikius veiklos rezultatus, kaupia šviesius prisiminimus ateičiai.
3 Maistas. Šiuo atveju irgi veikia tas pats modelis: kūną užpildome tokia energija, kokią turi suvalgytas maistas. Automatiškai nuo to kinta ir savijauta.
Ne paslaptis, kad maisto produktų virpesių dažniai priklauso nuo jų cheminės sudėties, galiojimo laiko ir kitų veiksnių. Įdomu tai, kad vienas produktas gali turėti skirtingų poveikių derinį ir nuo to, kokia jų dalis didesnė arba kokiam poveikiui žmogus tuo momentu atviresnis, priklausys jo savijauta. Antai kofeinas kavoje ir šokolade gali įvibruoti veiklumo, aistros dažnius, nors kita tų produktų sudėties dalis turi visai kitą poveikį…
Įdomu ir tai, kad tas pats maisto produktas gali turėti arba žemas, arba aukštas vibracijas – priklauso nuo to, kokioje aplinkoje, KOKS žmogus gamino maistą ir KĄ galvojo gamindamas. Antai tas pats skanus maistas gali lemti gerą nuotaiką, įžvalgų antplūdį arba… liūdesį ir apatiją. Ne veltui sakoma, kad maisto gaminimas yra tikra magija!

Kaip elgtis norint gerai jaustis
Visą laiką sąmoningai stebėkite savo savijautą – tegu tai tampa natūraliu įpročiu. Analizuokite, ar jus tenkina dabartinė būsena, ar ji naudinga kūnui ir psichikai? Jeigu ne, kaip galite ją pakeisti tuoj pat? Žinojimas – didžiausias turtas ir geriausias savijautos pagalbininkas; tik jeigu turėsite reikiamas žinias ir jas taikysite. Ir nemanykite, kad ko vaikystėje nemokė švietimo įstaigos ir neaiškino artimos aplinkos žmonės, tas neegzistuoja… Todėl verta daug kartų per dieną pastebėti, kaip stovite ar sėdite, kaip kvėpuojate, kokią emociją kuria kūno padėtis ir judėjimas; apie ką ir kaip galvojate, į ką telkiate dėmesį, ar aiškiai suvokiate supančią aplinką, ar protas ramus, o suvokimas aštrus; ką valgote, kas ruošia maistą, kokios emocijos aplink sklando. To užteks, kad pamažėle išmoktumėte valdyti savo savijautą.
Eglė Rimgailė, MATTON